Kaip skelbia newscientist.com, Wanying Kang iš Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir jos kolegos norėjo nustatyti, ką Encelado paviršių gaubiantis švarus, šviesus ledas rodo apie po juo esantį vandenyną.
Kosminio aparato „Cassini“ paimti į geizerius panašių vandens čiurkšlių nuo Encelado paviršiaus mėginiai jau anksčiau parodė, kad lediniame mėnulyje yra organinių medžiagų, kurios galėtų palaikyti potencialią gyvybę.
Svarstymai apie vandenį po Encelado ledu buvo logiškas kitas žingsnis siekiant nustatyti jo tinkamumą gyventi, sako W.Kang.
Komanda sukūrė teorinį modelį, kuriame išsamiai aprašyta, kaip vandenyno druskingumas, vandenyno srovės ir ledo geometrija veikia viena kitą planetose ar palydovuose, tada jį patobulino, kad geriausiai atkurtų Encelado ledo savybes, rašo newscientist.com.
Tyrėjai nustatė, kad sūresni požeminiai vandenynai atitinka storesnį ledą planetos ašigaliuose nei ties jos ekvatoriumi, ir atvirkščiai - ten kur ledas plonesnis, galima spėti, kad egzistuoja mažiau sūrus vanduo.
Encelado planetoje ledas virš polių yra plonesnis nei ledas virš ekvatoriaus. Specifiniai storio skirtumai leidžia manyti, kad vandenyno druskingumas gali siekti 30 g druskos viename kilograme vandens. Palyginimui, Žemės vandenynų druskingumas yra 35 gramai druskos viename kilograme vandens.
Tyrėjai taip pat sumodeliavo vandens cirkuliacijos po Encelado ledu aspektus. Šios srovės yra susijusios su vandens temperatūros skirtumais, todėl jų supratimas taip pat svarbus nustatant gyvenamąją aplinką, sako W.Kang.
Komanda nustatė, kad iš Encelado vandenyno dugno sklinda šiek tiek šilumos, o tai galbūt rodo, kad vandenyno dugne yra šilumos šaltinių. W.Kang sako, kad kai kurie astrobiologai jau anksčiau yra išsakę mintį, kad, kaip ir Žemėje, tokiose hidroterminėse angose ateityje gali būti aptikta gyvybė, rašo newscientist.com.
W.Kang ir jos komanda šiuo metu stengiasi pritaikyti naująjį modelį Jupiterio palydovui Europai, kurio vandenynų druskingumas, kaip manoma, yra didesnis nei Žemės ir Encelado vandenynų. Galiausiai jie nori tiksliai nustatyti visų ledinių mėnulių ir planetų, stebimų kosminių misijų metu, vandenynų detales, kad būtų galima geriau nustatyti, kiek jie yra tinkami gyventi.
