Naujame tyrime pateikta kitokia šviesio skirtumų interpretacija ir galimas paaiškinimas – kitos žvaigždės nebūtinai turi daugiau dėmių, tiesiog esamos dėmės yra labiau susitelkusios.
Tyrėjai sukūrė žvaigždės modelį su skirtingu dėmių išsidėstymu ir apskaičiavo, kaip, žvaigždei sukantis, keistųsi jos šviesis. Saulėje maždaug pusė dėmių grupių telkiasi į „lizdus“; lizdui atsisukus į mus, regimasis žvaigždės šviesis sumažėja. Jei kitose žvaigždėse dėmės labiau linkusios grupuotis lizduose, ir jei jos atsiranda šiek tiek dažniau, nei Saulėje, tai gali pilnai paaiškinti stebimus šviesio netolygumus.
Kai kurių žvaigždžių šviesis kinta labai reguliariai, priešingai nei netvarkingas kitimas Saulėje. Tą irgi galima paaiškinti remiantis dėmių atsiradimo geometrija: jei dėmės daugiausiai atsiranda dviejuose žvaigždės taškuose, kuriuos skiria 180 laipsnių ilgumos, matytume reguliarius šviesio pokyčius.
Kol kas nežinia, kokios priežastys gali nulemti žvaigždės dėmių atsiradimo vietas ir grupavimąsi.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Astrophysical Journal Letters“.
