Pastarosiomis savaitėmis Saulėje įvyko keletas gana galingų išsiveržimų, tačiau vienas iš jų, įvykęs savaitės pradžioje, išsiskyrė iš visų, praneša „Science Alert“.
Kovo 13 d. Saulę stebintys kosminiai aparatai užfiksavo didžiulį medžiagos kiekį, kuris iš tolimosios Saulės pusės išsiveržė per vainiko masės išmetimą.
Paprastai tolimojoje pusėje esantys išsiveržimai nėra linkę pataikyti į Žemę, nes jie nukreipti priešinga kryptimi, tačiau šis buvo toks intensyvus, kad aplink mūsų planetą skriejantys palydovai užfiksavo signalą apie išsiveržimo daleles, kurias smūgio banga pagreitino tiesiai į mūsų kosmoso kampelį.
Jei toks dalelių išsiveržimas įvyktų į Žemę atsuktoje Saulės pusėje, mūsų planetos lauktų katastrofiškos pasekmės.
Gali atrodyti, kad Saulė pastaruoju metu išdarinėja kažkokias išdaigas, ir, na, taip ir yra. Ji artėja prie savo ciklo piko – maždaug 11 metų ciklo, kai Saulės aktyvumas pasiekia maksimumą, o po to sumažėja. Tikėtina, kad per artimiausius metus ar dvejus pasieksime Saulės maksimumą, kai Saulė bus aktyviausia, nusėta dėmėmis ir galingais žybsniais.
Šie ciklai susiję su Saulės magnetiniu lauku, kuris kas 11 metų pakeičia poliariškumą, nors kodėl taip atsitinka, mokslininkai vis dar bando išsiaiškinti. Šis poliarinis apsisukimas įvyksta Saulės maksimumo metu.
