Kai Saulės audra smogė į Žemę ir išmušė skylę planetos magnetiniame lauke, virš Norvegijos naktinį dangų nušvietė itin retų rožinių pašvaisčių sprogimas. Dėl pažeidimo labai energingos Saulės dalelės prasiskverbė į atmosferą giliau nei įprastai, sukeldamos neįprastų spalvų šviesas.
Stulbinantį šviesų šou lapkričio 3 d. pastebėjo kelionių grupė, vadovaujama „Greenlander“ kelionių kompanijos, įsikūrusios netoli Tromsės Norvegijoje, šiaurės pašvaistės gido Markuso Variko. Anot jo, gyvybingos pašvaistės išryškėjo apie 18 val. vietos laiku ir truko maždaug 2 minutes.
„Tai buvo stipriausios rožinės pašvaistės, kurias aš mačiau per daugiau nei dešimtmetį vestų turų“, – pripažino M.Varikas, pridurdamas, kad tai buvo nereali patirtis.
Rožinės pašvaistės pasirodė netrukus po to, kai magnetosferoje – nematomame Žemę supančiame magnetiniame lauke, kurį sukuria planetos skysto metalo šerdis, atsirado nedidelis įtrūkimas. Mokslininkai pažeidimą aptiko lapkričio 3 d. Žemę pasiekus nedidelei G-1 klasės saulės audrai.
Pašvaistės susidaro, kai aplink magnetosferą teka labai energingų įkrautų dalelių, vadinamų Saulės vėju, srautai. Planetos magnetinis laukas apsaugo mus nuo kosminės spinduliuotės, bet Šiaurės ir Pietų ašigalių skydas natūraliai yra silpnesnis, todėl Saulės vėjas gali prasiskverbti per atmosferą – paprastai 100–300 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus.
Saulės dalelėms praėjus per atmosferą, stipriai įkaista dujos, kurios išryškėja naktiniame danguje.
Pašvaistės dažniausiai atrodo žalios, nes deguonies atomai, kurių gausu toje atmosferos dalyje, kurią paprastai pasiekia Saulės vėjas, sužadinti skleidžia tokį atspalvį. Tačiau per pastarąją Saulės audrą dėl Žemės magnetosferos plyšio Saulės vėjas prasiskverbė žemiau 62 mylių atstumo, kur azoto yra gausiausia dujų, rašo Spaceweather.com. Dėl to pašvaistės skleidė neoninį rausvą švytėjimą, nes įkrautos dalelės daugiausia suskaidė į azoto atomus.
