Dešimt sveikų suomių vyrų, kurių amžius buvo 30–40 metų, sutiko tris mėnesius du kartus per savaitę lankyti sauną. Kiekvienas seansas trukdavo apie 15 minučių. Po tyrimams skirto laikotarpio vyrai nustojo lankyti suomišką pirtį.
Mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad spermatozoidų kiekis sumažėdavo ir išlikdavo žemiau normos ribų praktiškai visą ketvirtį po to, kai paskutinį kartą buvo apsilankyta saunoje, palyginus su išmatuotais rodikliais tyrimo pradžioje. Antra vertus, po pusės metų lytinių ląstelių koncentracija normalizavosi. Mokslininkai taip pat sužinojo, kad vizitai į sauną turėjo įtakos ir tam, kaip DNR „susipakuodavo“ į spermos ląsteles. Be to, kaitinimasis pablogindavo mitochondrijų – ląstelės „energetinių gamyklų“ – darbą.
Neigiamą saunos įtaką nesunku paaiškinti. Vyriškos sėklidės yra už pagrindinio šilumos šaltinio ribų, nes spermatozoidai turi būti vėsesnėje aplinkoje nei bendra kūno temperatūra. Kitokiu atveju vyrai gali susidurti su nenormalia lytinių ląstelių gamyba. Tyrimo metu nustatyta, kad spermatozoidus saugantys „stalčiukai“ saunoje įkaisdavo 3 laipsniais pagal Celsijų labiau nei turėtų.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nematavo fertiliškumo, taigi sunku pasakyti, ar saunoje mėgstančių pasikaitinti vyrų vaisingumas sumažėdavo. Mokslininkai priduria, kad būtina atlikti papildomų tyrimų, kurie leistų įvertinti saunos įtaką vyrų lytinei sveikatai, o taip pat berniukų sveikatai lytinio brendimo metu.
