Aktorius Rimantas Bagdzevičius teigia, kad daugiausia diskusijų kelia klausimas dėl autoriams ir atlikėjams projekte numatyto atlyginimo už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais. Anot jo, toks kompensavimo mechanizmas veikia 22 Europos Sąjungos šalyse, rašoma pranešime spaudai.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, atlyginimas mokamas tik parduodant senas laikmenas – kasetes, CD ir DVD diskus. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei kas trečias gyventojas kūrinius kopijuoja į šiuolaikines laikmenas ir įrenginius – USB atmintines, MP3 grotuvus, kompiuterius ir kt. Dėl to, aktoriaus nuomone, būtina atnaujinti dabar galiojantį įstatymą.
„Dar prieš įvedant kompensacijas už CD/DVD diskus 2004 metais laikmenų importuotojai aiškino, kad šie brangs. Tačiau dabar jie kainuoja kelis kartus pigiau nei anuomet. Esame tikri, kad taip bus ir su kitomis laikmenomis. Vis dėlto asmenys, importuojantys laikmenas už kelis litus ir parduodantys už keliasdešimt litų, to nenori pripažinti“, – sako Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Masalskytė.
AGATA direktorė atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte numatytos išimtys, leidžiančios valstybės įstaigoms ir verslo įmonėms šio mokesčio nemokėti, kai laikmenos ir įrenginiai naudojami akivaizdžiai ne kūriniams kopijuoti.
Panašias nacionalinių įstatymų pataisas, kurios siūlomos Lietuvoje, šiemet jau priėmė Prancūzija, Švedija, Suomija ir kitos ES šalys.
Vadina absurdišku
Tuo metu informacinių technologijų bendroves vienijanti asociacija „Infobalt“ ragina Seimo narius nepritarti laikmenų apmokestinimui.
„Infobalt“ ir kitos nevyriausybinės organizacijos kreipiasi į Seimo narius, ragindamos peržiūrėti dabartinio įstatymo projektą. Anot jų, rengiant projektą nebuvo naudojamas aiškus ekonominis vertinimas, o jo priėmimas taptų našta Lietuvos gyventojams bei verslui ir lemtų praradimus valstybės biudžetui.
„Nepritariame įstatymo projekte siūlomam apmokestinimui, mokesčių surinkimui ir paskirstymui. Mūsų nuomone, toks įstatymo projektas neatitinka šiuolaikinės skaitmeninės erdvės realijų. Įrangos ir laikmenų apmokestinimas taptų našta gyventojams, kurie naudoja įvairias laikmenas asmeninėms reikmėms, pvz., į USB raktus įrašo jų pačių sukurtą turinį. Raginame įstatymą inicijuojančias institucijas kuo skubiau atlikti objektyvų ekonominį vertinimą ir parengti naująjį įstatymų projektą. Taip pat absurdiška, kad beveik trečdalis autorių patirtai žalai kompensuoti skirtų mokesčių atitektų kolektyvinėms administravimo asociacijoms. Skaičiuojama, kad Lietuvos atlikėjams būtų sumokama vos keliasdešimt procentų“, – teigia „Infobalt“ viceprezidentas Vytautas Vitkauskas.
