Seimo neįtikino argumentai už numanomo sutikimo organų donorystę

Parlamentas šią savaitę apsvarstęs tokias Žmo­gaus au­di­nių, ląs­te­lių, or­ga­nų do­no­rys­tės ir transp­lan­ta­ci­jos įsta­ty­mo pataisas grąžino jas tobulinti iniciatoriams. Už tokį Sveikatos reikalų komiteto (SRK) siūlymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 41 ir susilaikė 13 parlamentarų.

Balsuojant komitete už tokį variantą balsavo devyni SRK nariai, po vieną buvo prieš ir susilaikė, informavo išvadą pristatęs SRK pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

Jis tvirtino, jog netgi viešos diskusijos dėl numanomo sutikimo organų donorystės modelio turėjo neigiamą efektą – išaugo nesutikimų tapti donorais skaičius.

„Or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos biu­ras pa­tei­kė mums in­for­ma­ci­ją, kad nuo 2023 me­tų ko­vo mė­ne­sio, kai bu­vo pa­teik­tas, įre­gist­ruo­tas tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, dėl ga­li­mai klaidingos iš­pli­tu­sios in­for­ma­ci­jos ne­su­ti­ki­mų tap­ti do­no­rais pa­dau­gė­jo 110 kar­tų, ar­ti­mų­jų prieš­ta­ra­vi­mo do­no­rys­tei pa­dau­gė­jo 30 proc., efek­ty­vių do­no­rų mi­li­jo­nui gyventojų – 21 proc., re­ci­pien­tų mir­čių ne­su­lau­kus or­ga­nų – 16 proc. Iš­ties tai yra la­bai svar­bi ir jaut­ri in­for­ma­ci­ja“, – kalbėjo A. Matulas.

Jis taip pat citavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kad siūlomi pakeitimai „nieko iš es­mės ne­pa­keis­tų, iš­sky­rus tai, kad bū­tų pa­nai­kin­ta pa­ties as­mens tei­sė pa­reikš­ti va­lią tap­ti do­no­ru po mir­ties“.

Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, jog pasiūlytas numanomo sutikimo organų donorystės modelio projektas „yra pui­kus įro­dy­mas, ką ga­li aktyvus di­le­tan­tas val­džio­je“.

„Fak­tiš­kai šiuo pro­jek­tu po­nia J. Se­jo­nie­nė kar­tu su sa­vo ko­le­go­mis su­ge­bė­jo su­griau­ti do­no­rys­tę Lie­tu­vo­je. Jei­gu vi­sos ins­ti­tu­ci­jos su­ta­ria ir vi­sos ins­ti­tu­ci­jos sa­ko, kad efek­ty­vių do­no­rų skai­čius, pa­tei­kus pro­jek­tą, ki­lus žmo­nių ažio­ta­žui, su­ma­žė­jo 31 proc., ne­gir­dė­ti ši­to da­ly­ko, kad nė­ra do­no­rų, nes jūs ne­su­ge­ba­te su­for­mu­luo­ti projektų, jūs dir­ba­te ne­at­sa­kin­gai“, – sakė A. Širinskienė.

Viena projekto iniciatorių konservatorė Jurgita Sejonienė tvirtino, jog projektas yra ini­ci­juo­tas ir pa­teik­tas Na­cio­na­li­nio transp­lan­ta­ci­jos biu­ro, o su dezinformacija reikia kovoti, užuot jai pasidavus.

„Man at­ro­do, kad vi­suo­me­nė yra pa­kan­ka­mai in­for­muo­ta, nes to­kia sis­te­ma, ku­rią aš siū­lau pro­jek­tu, Lie­tu­vo­je vei­kia dau­giau kaip 20 me­tų. Kad va­sa­rą bu­vo daug dezinformacijos, po ku­rios tik­rai ne­ma­žai žmo­nių krei­pė­si dėl at­si­sa­ky­mo, tai taip ir bu­vo, bet mes su dez­in­for­ma­ci­ja tu­ri­me ko­vo­ti nuo­lat“, – argumentavo J. Sejonienė.

Ji taip pat teigė, kad paskutiniai duomenys rodo, jog „dabar at­si­sa­ky­mų pa­dė­tis sta­bi­li­za­vo­si ir ge­rė­ja“.

Vyriausybė numanomo sutikimo organų donorystės modeliui buvo patiekusi teigiamą išvadą, sakydama, kad numanomo sutikimo modeliu mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės atveju siekiama visuotinai svarbaus tikslo – pagerinti asmenų, kurie laukia audinių ar organų transplantacijos, sveikatą arba išgelbėti jų gyvybę“.

Grupė parlamentarų siūlo, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.

Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.

Pataisas inicijavo 47 parlamentarai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės, Socialdemokratų, Darbo partijos, Demokratų frakcijų.

Iniciatoriai taip pat pažymi, kad siūlomu numanomo sutikimo organų donorystės modeliu nustatoma, jog nesant rašytinio asmens nesutikimo būti donoru po jo mirties visuomet būtų prašoma artimųjų sutikimo. Mirusiojo raštu išreikštas nesutikimas būtų pripažįstamas absoliučia donorystės kontraindikacija ir artimieji šios valios pakeisti negalėtų.

Iniciatorių pateikiamais duomenimis, numanomo sutikimo modelis taikomas 21 Europos šalyje: Ispanijoje, Kroatijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Suomijoje, Maltoje, Italijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Liuksemburge, Latvijoje ir Graikijoje.

Įstatymo teikėjai sako, kad jie siūlo švelnųjį numanomo sutikimo modelį, kuris atspindi dabartinę donorystės praktiką.

Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.

Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.

Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.