„Halas yra optinis atmosferos reiškinys, gana dažnas Lietuvoje. Halą galima matyti tiek apie Saulę, tiek apie Mėnulį. Jis susidaro tuomet, kai danguje būna ploni sluoksniniai debesys iš ledo kristalų“, – aiškino LHMT specialistas Justinas Kilpys.
Halas matomas todėl, kad ledo kristalai laužia šviesą, tuomet aplink šviesos šaltinį susidaro halo lankas.
Halas matomas todėl, kad ledo kristalai laužia šviesą, tuomet aplink šviesos šaltinį susidaro halo lankas. Anot J.Kilpio, kartais miniatiūrinį halą žiemą galima matyti ir aplink kitus šviesos šaltinius, pavyzdžiui, lempas.
„Anksčiau liaudies meteorologijoje halas buvo siejamas su orų permainomis – buvo galima spėti, kad pamačius halą keisis orai. Tai yra orų pokyčių pranašas, kad greičiausiai ateina frontas, o jo priekyje ateinantys plunksniniai debesys sukuria šitą optinį reiškinį“, – kalbėjo J.Kilpys.
Tiesa, anot sinoptiko, pamačius halą šimtu procentų teigti apie permainas negalima.
Halai atrodo kaip šviesūs ratilai, lankai, stulpai, dėmės aplink Saulę ar Mėnulį. Ratilo spalvos būna įvairaus ryškumo (išsidėsto link išorės: rausva, geltona, žalia, žydra). Halai atrodo kaip šviesūs ratilai, lankai, stulpai, dėmės aplink Saulę ar Mėnulį.
Jie aplink Saulę gali susidaryti ir keletą kartų per mėnesį ar daugiau.
