„Galiu pasakyti, kad esu labai susijaudinęs, labai džiaugiuosi matydamas šią misiją kosmose“, – po paleidimo sakė ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris.
Teleskopas sėkmingai pakilo iš Kanaveralo kyšulio, Floridoje, 11 val. 12 min. (18 val. 12 min. Lietuvos laiku) „SpaceX Falcon 9“ raketa.
ESA buvo priversta kreiptis į milijardieriaus Elono Musko įmonę, kad ši vykdytų misiją, kai Rusija, reaguodama į sankcijas dėl karo Ukrainoje, atšaukė savo raketų „Sojuz“ skryžius.
„Paleidimas pavyko puikiai, – sakė ESA mokslo direktorė Carole Mundell. – Dabar prasideda kelionė“.
Po mėnesį truksiančios kelionės po kosmosą teleskopas „Euclid“ prisijungs prie Jameso Webbo teleskopo, esančio maždaug už 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės kosmoso srityje, vadinamoje Lagrange'o tašku.
Iš ten kosminis teleskopas „Euclid“ sudarys didžiausią visų laikų visatos žemėlapį, apimantį iki dviejų milijardų galaktikų daugiau nei trečdalyje dangaus.
Užfiksavęs šviesą, kuriai prireikė 10 milijardų metų, kad pasiektų Žemės paviršių, žemėlapis taip pat leis naujai pažvelgti į 13,8 milijardų metų senumo visatos istoriją.
„Mes atskleisime tamsiosios visatos paslaptis“, – sakė C.Mundell.
„Kosminė gėda“
Mokslininkai tikisi panaudoti kosminio teleskopo „Euclid“ surinktą informaciją tam, ką šio projekto vadovas Giuseppe Racca vadina „kosmine gėda“: 95 proc. visatos vis dar nežinoma žmonijai.
Manoma, kad apie 70 proc. sudaro tamsioji energija – taip vadinama nežinoma jėga, dėl kurios visata sparčiau plečiasi.
25 proc. sudaro tamsioji medžiaga, kuri, kaip manoma, jungia visatą ir sudaro apie 80 proc. jos masės.
„Nuo tada, kai galėjome matyti žvaigždes, galvojome, ar visata yra begalinė? Iš ko ji sudaryta? Kaip ji veikia?“ – naujienų agentūrai AFP sakė šio NASA projekto mokslininkas Michaelas Seiffertas.
„Tiesiog nuostabu, kad galime pasinaudoti duomenimis ir iš tikrųjų pradėti daryti bent nedidelę pažangą sprendžiant kai kuriuos iš šių klausimų“, – pridūrė jis.
