Mokslininkai savo sugalvotą metodą taikė pelėms, sergančioms reta liga, dėl kurios jos pagreitintai sensta ir anksti nugaišta bei nustatė, kad gydymas graužikų gyvenimo trukmę pailgina 30 procentų. O kai gydymas buvo taikomas normalioms pelėms, jos atrodė jaunesnės, o kai kurios jų ląstelės po pažeidimo regeneravo greičiau.
Rezultatai buvo stebinantys: pelės atrodė jaunesnės ir išoriškai, ir iš vidaus
Mokslininkai teigia, kad jų atradimas gali padėti kolegoms geriau suprasti senėjimo procesą. Ir gali būti, kad kada nors ateityje panašiais metodais būtų galima apsaugoti žmones nuo ligų, siejamų su senatve, tokiu būdu pagerinant jų sveikatą vėlyvesniame gyvenimo laikotarpyje ir pailginant gyvenimo trukmę.
„Mūsų tyrimas parodo, kad senėjimas gali vykti nebūtinai tik viena kryptimi“, - sakė tyrime dalyvavęs mokslininkas, Salko instituto (JAV) Genų ekspresijos laboratorijos profesorius Juanas Carlosas Izpisua.
„Akivaizdu, kad pelės – tai ne žmonės, mes puikiai suprantame, kad žmogaus atjauninimas bus kur kas sudėtingesnis. Tačiau šis tyrimas parodo, kad senėjimas yra labai dinamikas ir plastiškas procesas, tad jis kur kas labiau pasiduos terapinėms intervencijoms, nei manyta iki šiol“, - tvirtina profesorius.
Mokslininkai jau žino, kad „įjungus“ keturis genus (jie vadinama Yamanakos faktoriais) žmogaus ląstelėse, kultivuojamose laboratorinėse lėkštelėse, pavyksta ląsteles grąžinti į tokią būseną, kokia yra būdinga žmogaus embriono ląstelėms. Po tokios procedūros ląstelės vadinamos pluripotentinėmis kamieninėmis ląstelėmis ir geba tapti bet kokio tipo žmogaus organizmo ląstelėmis bei dalintis neribotą skaičių kartų.
Tačiau ankstesniais tyrimais nustatyta, kad taikant tą patį metodą gyvūnams išsivysto vėžiniai susirgimai.
Naujojo tyrimo autoriai išbandė pačių sukurtą Yamanakos faktorių laikino aktyvavimo būdą.
Tyrimus jie pradėjo nuo pelių, kurios buvo būdinga progerijos būklė, kuomet organizmas sensta greičiau nei įprastai. Jie peles genetiškai modifikavo taip, kad jose Yamanakos faktoriai įsijungtų gydant peles tam tikrų junginiu (šiuo atveju buvo pasirinktas antibiotikas doksiciklinas).
Pelių progerijos gydymą mokslininkai pradėjo tada, kai graužikams buvo 8 savaitės amžiaus ir vėliau gydymą kartojo trumpalaikiais periodais visą likusią pelių gyvenimo trukmę. Rezultatai buvo stebinantys: pelės atrodė jaunesnės ir išoriškai, ir iš vidaus. Bėgant laikui jų stuburas mažiau išlinkdavo, pagerėjo vidaus organų funkcijos. O ląstelėse buvo stebima mažiau molekulinių senatvės požymių nei negydomose pelėse.
„Pelių, gydytų perprogramavimo faktoriais, audiniai atrodė geriau, jie buvo sveikesni ir juose nesimatė aiškių senėjimo požymių“, - sakė kitas tyrimo dalyvis, taip pat Salko instituto mokslininkas Pradeepas Reddy.
Kai mokslininkai tokiu pačiu būdu pabandė gydyti sveikas senatvės sulaukusias peles, jie pastebėjo, kad pagerėjo kai kurių jų ląstelių regeneracinės savybės – po sužeidimo jų raumenų ir kasos ląstelės sveiko kur kas greičiau lyginant su pelėmis, kurios tokiu būdu gydomos nebuvo.
Taip pat mokslininkai tyrė žmonių ląsteles, kurios buvo genetiškai modifikuotos taip, kad jose įsijungtų Yamanakos faktoriai paveikus tam tikru cheminiu junginiu. Taip paveikus ląsteles išnyko senatvės požymiai, ląstelės atrodė jauniau ir molekuliniame lygmenyje.
Mokslininkai tikisi, kad kada nors bus sukurtas junginys, pakeisiantis šių keturių genų aktyvavimą ir tą junginį būtų galima išbandyti žmonių klinikiniuose tyrimuose. Tačiau labai tikėtina, kad to sulauksime tik po daugybės metų.
