Minėtas atradimas – tai prieš šimtmečius pastatytas tunelis, kuris buvo Albarradón de Ecatepec dalis: potvynių kontrolės sistema, sudaryta iš pylimų ir vandentakių, įrengtų siekiant apsaugoti istorinį Tenočtitlano miestą nuo kylančių vandenų.
Tenočtitlanas, laikomas actekų imperijos sostine, turėjo daugybę užtvankų sistemų, kad būtų išvengta potvynių nuo liūčių, tačiau ispanų konkistadorai iš pradžių neįvertino šios vietinių gyventojų infrastruktūros išradingumo ir pirmaisiais ispanų kolonizacijos metais sugriovė daugelį iki ispanų laikų buvusių statinių.
Tačiau po daugybės potvynių, užliejusių ankstyvosios kolonijinės Meksikos miestą, XVI a. pradžioje buvo pastatyta arba suremontuota Albarradón de Ecatepec ir kitos panašios potvynių kontrolės sistemos.
Praėjus šimtmečiams Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) archeologai atrado vieną iš tokių elementų Albarradón de Ecatepec sistemoje. 2019 m. jie aptiko tunelį, išsaugojusį unikalią jį sukūrusių kultūrų sintezę.
Kaip rašo Sciencealert.com, šis nedidelis tunelis-vartai buvo vos 8,4 m ilgio ir sudarė tik nedidelę kolosalaus Albarradón de Ecatepec paminklo, kurio bendras ilgis siekė 4 km ir kurį statė tūkstančiai vietinių darbininkų, dalį.
Tačiau nors ir nedidelis, jis vis tiek buvo svarbus (ir neįprastas) atradimas, nes tyrėjai rado keletą ikiispaniškų glifų, pavaizduotų statinyje.
Iš viso buvo aptikta 11 simbolių, tarp jų – karo skydo, plėšraus paukščio galvos ir lietaus lašų atvaizdai.
Iš viso buvo aptikta 11 simbolių, tarp jų – karo skydo, plėšraus paukščio galvos ir lietaus lašų atvaizdai.
Manoma, kad simbolius į tunelį galėjo įkomponuoti ne ispanakalbiai gyventojai iš Ecatepec ir Chiconautla miestų, kurie padėjo statyti Albarradón de Ecatepec.
Nors ant pylimo buvo ikispaniška ikonografija, bendra jo architektūra leidžia manyti, kad už jo projektavimą buvo atsakingi ispanai.
„Vienas iš mūsų projekto tikslų buvo pažinti kelio statybos sistemą, o tai leido įrodyti, kad jame naudojami ne ikiispaniški metodai, o pusapvalės arkos ir andezitiniai pleištiniai akmenys, kalkių ir smėlio skiediniai, o viršutinėje dalyje – grindys, su akmens ir ašluotės meistrų linijomis“, – 2019 m. aiškino tyrėjai.
„Viskas yra romėnų ir ispanų įtaka“, – pridūrė jie.
Buvo ketinama šį atradimą paversti vieša ekspozicija, kad žmonės galėtų aplankyti ir apžiūrėti šią neįprastą, šimtmečius trukusią actekų ir ispanų kultūros elementų sintezę, tačiau, deja, to padaryti nepavyko.
Praėjusiais metais INAH mokslininkai paskelbė, kad dėl lėšų stygiaus tinkamai įrengti ekspoziciją ir apsaugoti nepaprasto statinio – tunelio atkarpą teks dar kartą uždengti, perkasti, kad ji nebūtų sugadinta, nuniokota ar iš jos nebūtų grobstoma.
Tyrėjų teigimu, tokį sprendimą daugiausia lėmė COVID-19 pandemijos Meksikoje ekonominis poveikis.
Tyrėjai teigė, kad jie pastatys specialų mūrą glifams apsaugoti, o paskui kruopščiai iškastą vietą apkas žemėmis.
Ne kasdien archeologams tenka „neatrasti“ žemėje aptiktų kultūros lobių. Tikimės, kad neilgai trukus ši Albarradón de Ecatepec atkarpa vėl išvys dienos šviesą.
Ankstesnė šio straipsnio versija buvo paskelbta 2021 m. liepos mėn.
