Faktinių klaidų kiekis tik įrodo, kaip nepatikima naudoti šį internetinį šaltinį kaip pagrindinę informacijos priemonę, rašoma dailymail.co.uk.
Tyrimas atskleidė, jog kompanijų informacija populiariame internetinės enciklopedijos puslapyje dažnai yra klaidinga – faktinių klaidų atrasta 60 procentų visų straipsnių. Tyrimui vadovavo mokslinis viešųjų ryšių žurnalas, kuris apklausė 1284 narius apie savo klientų įrašus „Wikipedia“ enciklopedijoje. Vienas iš keturių apklaustųjų prisipažino praeityje niekuomet netikrinęs to, ką „Wikipedia“ rašo apie jų klientus.
„Wikipedia“ puslapius gali redaguoti bet kas – dėl to daromos klaidos, o kartais mėginama sąmoningai sugadinti įrašus. Puslapio administratoriai pripažino dar vieną probemą – per lėtai reaguojama į klaidų pranešimus. Pastebėti klaidą nėra svarbiausias dalykas – vienas iš keturių klaidos pranešimų lieka nepataisytas. Kiti lankytojai skundžiasi, jog sulaukti atsakymo užtrunka net iki kelių savaičių, nors „Wikipedia“ skelbiasi, jog visos užklausos yra atsakomos per 2-5 dienas.
Tyrimo vadovas profesorius Marcia DiStaso prisipažino nesąs nustebęs dideliu klaidų skaičiumi: „Labiau stebina tai, jog 25 procentai respondentų yra nesusipažinę su informacija, kurią pateikia „Wikipedia“ apie jų įmones arba klientus. Galbūt tai paskatins kompanijas keisti įrašus apie save“.
Nors „Wikipedia“ ir nėra oficialus įmonių šaltinis, tačiau puslapis tampa labai svarbus tiems, kas renka informaciją apie įmones internete.
