Šio pastovaus meteorų srauto, prasidedančio liepos 13 d. ir trunkančio iki rugpjūčio 26 d., sukėlėja yra laikoma kosminėje erdvėje aplink Saulę skriejančios Svifto-Tutlio kometos palikta dulkių juosta. Pastarąjį metą ji arčiausiai žemės praskriejo 1992 metais. Mūsų planetai rugpjūtį įskriejus į šios kometos paskleistą dulkių juostą, dulkelės patenka į Žemės atmosferą ir sužimba. Tuomet ir matome meteorų blyksnius. Šis rugpjūtis yra itin palankus stebėti meteorams, nes seno Mėnulio pjautuvas išnirs tik prieš auštant, tad jo šviesa nestelbs „krentančių žvaigždžių“.
Pasak etnoastronomo Jono Vaiškūno, daugiausia meteorų šiemet pažirs rugpjūčio 12-13 d. paryčiais, kuomet mūsų planeta besisukdama atsigręš tiesiai į priešpriešais atskriejantį kometos dulkių srautą. Tačiau stebėjimus galima pradėti jau 23 val. iš už šiaurės rytų horizonto iškilus Persėjo žvaigždynui. Perseidai yra ryškūs, greiti ir dažnai garų juostas paliekantys meteorai. Maksimumo metu galima tikėtis pamatyti žybtelint nuo 60 iki 100 meteorų per valandą.
J. Vaiškūnas sako, kad rugpjūtis neveltui vadinamas „krintančių žvaigždžių“ mėnesiu, mat meteorų kiekį rugpjūčio danguje dar padidina ir kiti panašiu laiku kaip ir Perseidai besireiškiantys meteorų srautai.
