Pasak Vilniaus universiteto (VU) astrofiziko dr. Vido Dobrovolsko, Lyridų meteorų lietus kasmet stebimas maždaug balandžio 16–26 d., o pikas pasiekiamas iš 22 į 23 dienos naktį bei iš 23 į 24 dienos naktį.
„Tad praėjusią ir šią naktį yra didžiausia tikimybė pamatyti meteorus“, – 15min teigė V.Dobrovolskas.
Kaip aiškino V.Dobrovolskas, kometos yra iš ledo ir sušalusių uolienų sudaryti dangaus kūnai, kurie, artėdami prie Saulės, ima garuoti.
„Tada ištrūksta įšalusios dulkelės ir kiekvienos kometos kelyje nusidriekia šleifas dulkių, akmenukų. Kai Žemė, besisukdama aplink Saulę, kerta kurios nors kometos orbitą, įlekia į tą dulkių šleifą, tada sakome, kad matome meteorų, arba krintančių žvaigždžių, lietų.
Lyridų meteorų lietų matome kiekvieną balandį, nes kasmet tuo pačiu metu Žemė įlekia į Tečerio kometos šleifą“, – aiškino astrofizikas.
Tas dulkių debesis gali tęstis šimtus tūkstančių ar net kelis milijonus kilometrų, tad, kol Žemė jį pralekia, praeina apie dvi savaitės. Būtent todėl visą tą laikotarpį galime išvysti krentančių žvaigždžių.
Kur žiūrėti?
Šis meteorų lietus pavadintas Lyridų pagal žvaigždyną, pavadinimu Lyra, mat vizualiai atrodo, kad būtent iš jo meteorai lekia.
Tad didžiausia tikimybė išvysti meteorą yra žvelgti būtent Lyros žvaigždyno kryptimi.
„Reikėtų žvelgti šiaurės rytų kryptimi, nelabai aukštai virš horizonto. Ten turėtų matytis ryški žvaigždė Vega, kuri yra pagrindinė ir ryškiausia Lyros žvaigždyno žvaigždė. Būtent iš tos pusės ir turėtų matytis meteorai, lekiantys per dangų, ten didžiausia tikimybė juos pamatyti. Bet galima žvalgytis visur, gal meteoras praskris virš galvos“, – patarė V.Dobrovolskas.
Be to, pats Lyros žvaigždynas geriausiai matomas paryčiais, pašnekovo teigimu, apie 2 valandas iki Saulės patekėjimo. Pastaruoju metu Saulė teka apie 6 val. ryto Lietuvos laiku, tad šiąnakt meteorų lietų būtų galima stebėti apie 4 val. ryto.
Visgi srautas neturėtų būti didelis, vidutiniškai apie 10–20 meteorų per valandą.
Pamatyti bus sunku
Norintieji stebėti meteorų lietų turėtų nepamiršti išeiti laukan kiek anksčiau, akys apsipranta su tamsta per 10–15 minučių.
Deja, šiąnakt meteorų lietų išvysti bus sudėtingiau dėl Rožinio Mėnulio – balandžio pilnaties.
Toks tik šios pilnaties pavadinimas. Kaip pasakojo astrofizikas, tradicija suteikti Mėnulio fazėms pavadinimus yra kilusi iš JAV, tad kiekvieno mėnesio pilnatis turi kokį nors seniai sugalvotą įdomų pavadinimą.
Būtent balandžio pilnatis pavadinta Rožine dėl to, kad Šiaurės Amerikoje tokiu metu pradeda žydėti rausvos gėlės – flioksai ylalapiai (lot. Phlox subulata). Iš tiesų pats Mėnulis nebus rausvas.
Kiek rausvą ar oranžinį atspalvį jis gali įgyti būdamas arti horizonto, kai teka arba leidžiasi, mat tuo metu raudoni spinduliai lengviau prasiskverbia pro Žemės atmosferą. Lygiai taip pat yra ir su Saule – jai leidžiantis ar kylant, esant prie pat horizonto, neretai ją matome raudoną.
„Tas Rožinis Mėnulis, pilnatis, nušvies dangų. O esantiems mieste stebėjimą apsunkins ir miesto šviesos. Jeigu kas nors, būdamas mieste, pamatys krentančią žvaigždę, tai bus visiškas atsitiktinumas, nes tokios sąlygos – pačios sudėtingiausios. Geriausia būtų vykti į užmiestį, kaimo sodybą, kur nors toli nuo miesto“, – patarė V.Dobrovolskas.
Visgi meteorologas Gytis Valaika nieko gero nežada ir dėl debesuotumo. Naktį pragiedrėjimų turėtų būti, bet negausiai.
„Bet to neužteks, jei žmonės nori fotografuoti su išlaikymu, nes debesys slinks ir galbūt ilgo, bent 15 minučių, tarpo nebus. Pavieniai debesys gali trukdyti, tai labai daug vilčių dėti nereikėtų“, – 15min teigė G.Valaika.
Jis paminėjo, kad didesnė tikimybė, jog debesys bent trumpam prasisklaidys, bus šiaurės ar vidurio Lietuvoje, galbūt pragiedrėjimų bus ir vakaruose.
„Galbūt jiems pavyks pamatyti giedrą dangaus lopinėlį, jei budės visą naktį. Bet tų, kurie nori stebėti meteorų lietų, tikrai negaliu pradžiuginti. Debesys gadins kadrus“, – teigė meteorologas.