„Artemis 1“ pakilo iš Kenedžio kosminio centro 39B paleidimo komplekso į Mėnulį.
Po įspūdingo „Space Launch System“ raketos paleidimo NASA nepilotuojamas erdvėlaivis „Orion“ saugiai pakilo į orbitą ir tapo pirmuoju „Artemis 1“ misijos Mėnulyje etapu.
Paleidimo langas atsidarė 08:04 val. Lietuvos laiku, o raketa nešėja pakilo 08:47 val.
Kylant buvo sunaudota daugiau kaip 730 tūkst. galonų raketos nešėjos SLS degalų, kol pagrindinė pakopa atsiskyrė nuo erdvėlaivio.
„Grįžtame į Mėnulį tam, kad išmoktume dirbti, išgyventi“, – per spaudos konferenciją sakė NASA administratorius Bilas Nelsonas.
NASA projektu „Artemis“ (liet. „Artemidė“) siekiama po 50 metų pertraukos grąžinti žmones į Mėnulio paviršių.
„Artemis I“ metu bepilotė raketa apskries aplink Mėnulį ir grįš į Žemę, „Artemis II“ misijos trajektorija bus panaši, tik raketoje skris keli astronautai, o „Artemis III“ vainikuos kosminės programos pabaigą su žmonių išsilaipinimu Mėnulyje.
Šiam tikslui sukurta galingiausia NASA raketa SLS (angl. Space Launch System), kurios aukštis siekia 98 metrus. Skaičiuojama, kad misija truks 25 dienas.
Nepaisant to, kad praėjusią savaitę Floridos kosmoso pakrantę siaubė atogrąžų audros Nicole sukeltas 100 km/h vėjas, NASA patvirtino, kad „Artemis I“ Mėnulio misija startavo šį trečiadienį.
Misija nukelta jau 4 kartus
Pirminis „Artemis I“ misijos paleidimas buvo suplanuotas rugpjūčio 29 dieną, tačiau dėl inžinerinių kliūčių paleidimas buvo nukeltas į rugsėjo 3 d.
Kaip skelbta, iš pradžių NASA pasiruošimams sutrikdė degalų nuotėkis, vėliau degalų pylimo procesas buvo pamažu atnaujintas, siekiant įsitikinti, ar iš sistemos tikrai nuteka vandenilis, tačiau įsijungę pavojaus signalai šią prognozę patvirtino.
Po to misija buvo nukelta dar tris kartus. Antrasis bandymas 2022 m. rugsėjo 3 d. buvo atšauktas nustačius vandenilio nuotėkį. Po to, kai nuotėkis buvo patenkinamai pašalintas, kita paleidimo galimybė iš pradžių buvo numatyta 2022 m. rugsėjo 27 d., tačiau dėl tuometinės tropinės audros Ian prognozuojamos trajektorijos – atidėta. Lapkričio 12 d. paleidimas atidėtas dėl uragano Nicole.
Aplink Mėnulį
Raketa pakilo iš Kenedžio kosminio centro Floridoje.
Šios raketos užduotis yra iškelti bandomąją kapsulę „Orion“, kuri apskries aplink Mėnulį dideliu lanku, o po 42 dienų grįš namo ir nusileis Ramiajame vandenyne.
Šio bandomojo skrydžio „Orion“ viduje nebus įgulos – vietoje astronautų kapsulėje bus manekenai, kuriuos sumontuoti jutikliai rodys perkrovų, vibracijos ir spinduliuotės lygį.
„Orion“ apskries aplink Mėnulį ir vienu metu bus už 100 km nuo jo paviršiaus. Paskui kapsulė įjungs variklius, kad atitoltų 64 tūkst. kilometrų. Tuomet erdvėlaivis bus nuskriejęs toliau nuo Žemės negu bet kuris kitas žmones galintis skraidinti kosminis aparatas.
Viena pagrindinių šios misijos užduočių – patikrinti kapsulę nuo kaitros saugantį skydą. Jis yra 5 metrų skersmens – didžiausias kada nors pagamintas.
Skydas turės atlaikyti apie 2670 laipsnių karštį pagal Celsijų, kai grįždama į Žemę kapsulė į atmosferą įskries daugiau kaip 40 tūkst. km per valandą greičiu.
Vėliau „Orion“ išskleis parašiutus ir nusileis ant vandens Ramiajame vandenyne netoli JAV krantų.
Paskutinė „Apollo“ misija, kurios metu astronautai pabuvojo Mėnulyje, įvyko dar 1972 metais.
Visi Mėnulyje pabuvoję „Apollo“ astronautai buvo baltaodžiai vyrai. Per „Artemis“ programą planuojama, kad į mūsų planetos palydovą nukeliaus pirmoji moteris ir tamsiaodis.
Per šią programą ketinama įkurti ilgalaikę bazę Mėnulyje ir aplink jį skriejančią kosminę stotį „Gateway“ („Vartai“).
„Gateway“ turėtų tapti parengiamąja baze ir degalų papildymo stotimi kelionei į Marsą, truksiančiai ne mažiau kaip kelis mėnesius.
„Norime likti Mėnulio paviršiuje ir mokytis Mėnulio paviršiuje, kad galėtume gauti kuo daugiau mokslinių duomenų, ir žinotume, kaip keliausime į Marsą“, – sakė NASA Tyrimų sistemų plėtros misijų direktorato asocijuotasis administratorius Jimas Froidas.
Tiesioginę pakilimo transliaciją žiūrėkite čia:
