Lėtinė elnių išsekimo liga (LIL), kuriai būdinga daugybė simptomų, pavyzdžiui, seilėtekis, mieguistumas, klupinėjimas ir tuščias žvilgsnis,
JAV Vajomingo valstijoje jau aptikta daugiau kaip 800 šia liga užsikrėtusių elnių, briedžių ir briedžių mėginių.
Ši elniniams gyvūnams pavojinga liga 2016 m. išplito JAV ir Kanadoje, o 2017 m. jos atvejų diagnozuota Norvegijoje.
LIL kaltininkas – prionai. Prionai yra nenormali įprastai naudingo baltymo forma, atsakinga už daugelį pavojingų smegenų ligų, „ScienceAlert“ paskelbtame tekste rašo Jungtinės Karalystė Notingemo Trento universiteto genetinės imunologijos vyresnysis dėstytojas ir to paties universiteto sveikatos profesorius Philippe'as B. Wilsonas.
Prioninės ligos kelia ypatingą susirūpinimą, nes prionai yra labai atsparūs ir gali išlikti aplinkoje daugelį metų. Jie yra atsparūs tradiciniams dezinfekavimo metodams, tokiems kaip formaldehidas, radiacija ir deginimas ekstremalioje temperatūroje.
LIL plitimas kelia didelį ekologinį pavojų.
Prioninės ligos, tokios kaip žmonių Kroicfeldo-Jakobo liga (CJD) ir galvijų spongiformine (kempiškoji) encefalopatija („pasiutusių“ karvių liga), parodė, kad jos gali peržengti rūšių barjerą ir turėti pražūtingų pasekmių.
Pavyzdžiui, dėl Didžiojoje Britanijoje kilusio karvių pasiutligės protrūkio nuo 1995 m. buvo išskersta milijonai galvijų, o nuo šios ligos žmogiškojo varianto mirė 178 žmonės.
Nepaisant to, kad nėra patvirtintų žmonių užsikrėtimo LIL atvejų, susirūpinimą dėl ligos poveikio žmogui kelia keletas veiksnių. Pirma, tyrimai parodė, kad už LIL atsakingi prionai laboratorinėmis sąlygomis gali užkrėsti ir daugintis žmogaus ląstelėse, todėl kyla galimo perdavimo grėsmė.
Antra, žmonės jau dabar netyčia susiduria su galimai užsikrėtusiais gyvūnais juos medžiodami ir valgydami. Pranešama, kad 2017 m. žmonės kasmet suvalgė nuo 7 000 iki 15 000 LIL infekuotų gyvūnų, o prognozės rodo, kad kasmet jų skaičius didės 20 proc., rašoma „ScienceAlert“.
Europoje taip pat užfiksuotas toks atvejis
Pažymėtina, kad 2016 m. ši liga buvo diagnozuota laukiniams elniams Norvegijoje – tai buvo pirmieji LEIL atvejai Europoje.
Šis įvykis rodo, kad LIL gali išplisti už dabartinio jos paplitimo arealo ribų, ir pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo būtinybę vykdant šios ligos stebėseną ir kontrolę.
Siekiant spręsti daugybę problemų, kurias kelia LIL, reikia visapusiško ir koordinuoto požiūrio. Tai apima priežiūros ir stebėsenos stiprinimą, kad būtų galima stebėti ligos plitimą, ir griežtų biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą, siekiant užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui, pavyzdžiui, elnių ir briedžių populiacijų judėjimo kontrolę, reguliarių tyrimų atlikimą, siekiant stebėti ligos paplitimą, ir atsakingos medžioklės praktikos skatinimą, kad būtų kuo labiau sumažinta ligos perdavimo rizika.
Taip pat reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų galima geriau suprasti ligos plitimo dinamiką, jos ekologinį poveikį ir galimą poveikį žmonių sveikatai.
Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2018 m. yra informavusi, kad Lietuvoje lėtinė elnių išsekimo liga niekada nebuvo nustatyta.
Kaip savo pranešime 2019 m. rašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. dr. Alius Pockevičius ir Ligita Zorgevica-Pockeviča svarbu kontroliuoti elninių žvėrių ar su jais susijusių produktų importą, neįsivežti užkrato iš šalių, kuriose ši liga diagnozuojama. Nuo LIL, kaip ir kitų transmisinių spongiforminių encefalopatijų, gydymo nėra.
Regionuose, kuriuose pasireiškia LIL, vykdoma stebėsena, kai tiriami nugaišę tam tikro amžiaus elniai, taikomi gyvūnų judėjimo ribojimai ir kitos veterinarinės kontrolės priemonės. Kai kuriais atvejais, pasireiškus ligai, vykdoma nelaisvėje laikomų elnių depopuliacija.
Minėta elninių šeimos žvėrių liga diagnozuojama jau kelis dešimtmečius, bet nenustatytas nė vienas žmonių LIL atvejis, todėl jiems rizika yra minimali. Tačiau vietovių, kuriose LIL buvo diagnozuota, medžiotojams ir elnių laikytojams rekomenduojama elnius ištirti dėl LIL, o ligotų žvėrių nenaudoti maistui.
Tvarkant elnių skerdenas, reikia naudoti apsaugines pirštines, vengti kontakto su galvos ir nugaros smegenimis, limfiniais audiniais, mėsą nuimti nuo kaulų, o peilius, pjūklus ir stalus dezinfekuoti. Sveikatos apsaugos organizacijos rekomenduoja, kad gyvūnai, kuriems diagnozuota bet kuri transmisinė spongiforminė encefalopatija, neturi būti naudojami žmonių maistui ar kitiems gyvūnams šerti.
