„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Šiaurės Korėjos ginklai žudo ukrainiečius: ištyrę šias raketas ekspertai buvo priblokšti

Ukraina teigia, kad Rusija į jos teritoriją paleido dešimtis Šiaurės Korėjos raketų, o ekspertus neramina keli klausimai: kiek tokių raketų Pchenjanas gali pasigaminti ir kodėl nepaisant sankcijų, didžioji dalis šiuose ginkluose naudojamos elektronikos atkeliauja iš Vakarų.
„Hwasong“ raketos kariniame parade Pchenjane
„Hwasong“ raketos kariniame parade Pchenjane / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kaip rašo BBC, kai sausio 2 d. jauna Ukrainos ginklų inspektorė Chrystyna Kimachuk gavusi pranešimą, kad Charkivo mieste į pastatą nukrito neįprastai atrodanti raketa, desperatiškai panoro ją ištirti.

Pradėjusi ardyti ir fotografuoti kiekvieną detalę, įskaitant varžtus ir kompiuterio mikroschemas, mažesnes už jos nagą, ginklų ekspertė beveik iš karto suprato, kad tai – ne rusiška raketa. Tačiau jos užduotis buvo tai įrodyti.

Pasislėpusį tarp metalo ir besiplaikstančių laidų Ch.Kimachuk pastebėjo mažytį korėjiečių abėcėlės simbolį. Tada ji susidūrė su dar iškalbingesne detale. Ant kai kurių korpuso dalių buvo įspaustas skaičius 112. Šiaurės Korėjos kalendoriuje tai atitinka 2023 metus. Ji suprato, kad žiūri į pirmąjį svarų įrodymą, jog Šiaurės Korėjos ginklai buvo naudojami jos šaliai pulti, rašo BBC.

Panaudoja Vakarų technologijas

Ukrainos kariuomenė teigia, kad nuo to laiko Rusija į jos teritoriją paleido dešimtis Šiaurės Korėjos raketų. Jos pražudė mažiausiai 24 žmones ir sužeidė daugiau kaip 70.

Nors pastaruoju metu kalbama, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ruošiasi pradėti branduolinį karą, šiuo metu Šiaurės Korėja kelia didesnę grėsmę – ji gali pakurstyti jau vykstančius karus ir skatinti pasaulinį nestabilumą, rašo BBC.

Ch.Kimachuk dirba organizacijoje „Conflict Armament Research“ (CAR), kuri suranda per karą naudotus ginklus, kad išsiaiškintų, kaip jie buvo pagaminti.

Telegram/Galingas rusų smūgis Charkivui
Telegram/Galingas rusų smūgis Charkivui

Tačiau tik baigus fotografuoti raketos nuolaužas ir jos komandai išanalizavus šimtus jos komponentų, paaiškėjo labiausiai pribloškiantis atradimas. Joje buvo panaudotos naujausios užsienio technologijos.

Dauguma elektroninių dalių per pastaruosius kelerius metus buvo pagamintos JAV ir Europoje. Buvo net JAV kompiuterio lustas, pagamintas 2023 m. kovą. Tai reiškė, kad Šiaurės Korėja neteisėtai įsigijo gyvybiškai svarbių ginklų komponentų, slapta įvežė juos į šalį, surinko raketą ir slapta išsiuntė ją į Rusiją, kur ji buvo nugabenta į fronto liniją ir paleista. Ir visa tai įvyko per kelis mėnesius.

„Labiausiai nustebino tai, kad, nepaisant beveik du dešimtmečius taikomų griežtų sankcijų, Šiaurės Korėja vis dar sugeba gauti viską, ko reikia ginklams gaminti, ir tai daro nepaprastai greitai“, – sakė CAR direktoriaus pavaduotojas Damienas Spleetersas.

Dauguma elektroninių dalių per pastaruosius kelerius metus buvo pagamintos JAV ir Europoje.

Londone Šiaurės Korėjos ekspertas Josephas Byrne'as, gynybos analitinio centro Royal United Services Institute (RUSI) ekspertas, taip pat buvo priblokštas.

„Niekada nemaniau, kad Šiaurės Korėjos balistinės raketos bus naudojamos žmonėms žudyti Europos žemėje“, – sakė jis. RUSI komanda stebi Šiaurės Korėjos ginklų siuntimą į Rusiją nuo tada, kai praėjusių metų rugsėjį Kim Jong Unas Rusijoje susitiko su Vladimiru Putinu, kad, kaip manoma, sudarytų ginklų tiekimo sandorį.

Vida Press nuotr./Vladmiras Putinas ir Kim Jong Unas
Vida Press nuotr./Vladmiras Putinas ir Kim Jong Unas

Naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis jie galėjo stebėti keturis Rusijos krovininius laivus, kursuojančius pirmyn ir atgal tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinio uosto, į kuriuos vienu metu pakrauta šimtai konteinerių.

Kokybė ne pati geriausia, bet pigu

Iš viso, RUSI skaičiavimais, buvo išsiųsta 7000 konteinerių, pripildytų daugiau kaip milijonu šaudmenų ir raketų „Grad“ – tokių, kurias galima didelėmis salvėmis iššaudyti iš sunkvežimių. Jų vertinimus patvirtina JAV, Jungtinės Karalystės ir Pietų Korėjos žvalgybos duomenys, nors Rusija ir Šiaurės Korėja neigia šią prekybą.

„Šie sviediniai ir raketos yra vieni iš paklausiausių dalykų pasaulyje ir leidžia Rusijai toliau daužyti Ukrainos miestus tuo metu, kai JAV ir Europa nesutaria, kokiais ginklais prisidėti“, – sakė J. Byrne'as.

Labiausiai nustebino tai, kad, nepaisant beveik du dešimtmečius taikomų griežtų sankcijų, Šiaurės Korėja vis dar sugeba gauti viską, ko reikia ginklams gaminti.

Tačiau būtent balistinių raketų atėjimas į mūšio lauką labiausiai neramina J. Byrne'ą ir jo kolegas dėl to, ką jos atskleidžia apie Šiaurės Korėjos ginklų programą.

Nuo devintojo dešimtmečio Šiaurės Korėja pardavinėjo savo ginklus į užsienį, daugiausia Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalims, įskaitant Libiją, Siriją ir Iraną. Paprastai tai buvo senos, prastos reputacijos sovietinio tipo raketos. Yra įrodymų, kad „Hamas“ kovotojai per praėjusių metų spalio 7 d. išpuolį greičiausiai naudojo kai kurias senas Pchenjano granatas.

Tačiau sausio 2 d. paleista raketa, kurią Ch.Kimachuk išardė, buvo, regis, sudėtingiausia Pchenjano trumpojo nuotolio raketa „Hwasong 11“, galinti nuskrieti iki 700 km.

Nors ukrainiečiai sumenkino jų tikslumą, Middlebury tarptautinių studijų instituto Šiaurės Korėjos ginklų ir neplatinimo ekspertas daktaras Jeffrey Lewisas teigia, kad jos nėra daug prastesnės už Rusijos raketas.

Šių raketų privalumas yra tas, kad jos yra labai pigios, aiškino daktaras Lewisas. Tai reiškia, kad jų galima nusipirkti daugiau ir paleisti daugiau, tikintis įveikti priešlėktuvinę gynybą, o būtent tai, atrodo, ir daro rusai.

Todėl kyla klausimas, kiek tokių raketų Šiaurės Korėja gali pasigaminti.

Daktaras Lewisas, tyrinėjęs Šiaurės Korėjos gamyklas per palydovus, mano, kad jos gali pagaminti kelis šimtus raketų per metus.

Daugelis kompiuterinių lustų, kurie yra neatsiejama šiuolaikinių ginklų dalis, nukreipianti juos ore į numatytus taikinius, yra tie patys lustai, kurie naudojami mūsų telefonams, skalbimo mašinoms ir automobiliams maitinti, aiškino D.Spleetersas. Tad Šiaurės Korėja jų gauna apeidama sankcijas per Honkonge ar Azijos šalyse įsteigtas netikras įmones.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau