Europos klimato tarnybos „Copernicus“ duomenys rodo, kad ši gegužė buvo karščiausia per visą orų stebėjmo istoriją. 2020 metų gegužė buvo 0,63Ȃđ;°C šiltesnė už šio mėnesio 1981–2010 metų vidurkį.
Neįprasta šiluma stebima šiauriau pusiaujo, tačiau labiausiai šį pavasarį sušilo Vakarų Sibiras, kur visą pavasarį buvo fiksuojamos „anomalios temperatūros“.
Pažymėtina, kad neįprastai šilta ne visame Šiaurės pusrutulyje, o būtent Sibiro teritorijoje. Jei šį pavasarį Jenisejuje ir Obėje ledonešis buvo rekordiškai ankstyvas, tai Kanadoje tuo tarpu pavasaris buvo neįprastai šaltas.
Neįprastai šalta, ypač naujienų apie atmosferos perkaitimą fone, buvo visoje Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, už tai Sibire temperatūra buvo beveik 10 laipsnių aukštesnė už 1981–2010 metų vidurkį.
Visa tai dar labiau priartino pasaulį prie ribinės, 1,5Ȃđ;°C aukštesnės už priešindustrinį lygį, reikšmės.
Tačiau 1,5 laipsnio kritinio atšilimo rodiklis nustatytas viso pasaulio mastu ir ilgalaikėje perspektyvoje, kai tuo tarpu Arkties apylinkės šyla gerokai sparčiau.
Čia, lyginant su XIX amžiaus viduriu, temperatūra viršijo 2 laipsnius.
Grenlandija pernai dėl tokio atšilimo neteko 600 milijardų tonų ledo, kas sudarė 40 procentų indėlio į okeano lygio kilimą.
Tačiau dar labiau mokslininkams nerimą kelia tai, kad amžinajame Sibiro ir Kanados įšale yra užkonservuota iki 1,5 trilijonų tonų anglies dvideginio, kurį sulaiko tik žemos temperatūros.
