Pasaulinio anglies projekto (Global Carbon Project, GCP) ataskaitoje, paskelbtoje likus dviem dienoms iki antradienį prasidėsiančio Jungtinių Tautų (JT) klimato forumo, nurodoma, kad anglies dvideginio (CO2) išmetalų, susidarančių deginant iškastinį kurą ir gaminant cementą, 2013 metais pagausėjo 2,3 proc. iki rekordinio kiekio – 36 mlrd. tonų. Organizacija prognozuoja, kad šiais metais atmosferos tarša anglies dvideginiu padidės dar 2,5 procento.
Tai reiškia, kad pasaulio „anglies kvota“ sparčiai baigiama išnaudoti, sakoma GCP tyrime. Ta kvota nusako, koks didžiausias šilumą sulaikančių dujų kiekis gali susikaupti atmosferoje, kad pasaulinio klimato atšilimas neviršytų 2°C, lyginant su padėtimi pramonės revoliucijos pradžioje – 1750 metais.
„Esant dabartinei išmetalų spartai, likusi „kvota“, po kurios bus peržengta 2°C pasaulinio atšilimo (riba), bus išnaudota per maždaug 30 metų – per vieną kartą“, – pabrėžė ataskaitos autoriai.
Pasauliniu išmetalus reikėtų stabiliai ir precedento neturinčiu mastu mažinti apie 7 proc. per metus, siekiant užtikrinti tikėtiną galimybę išsilaikyti kvotos ribose.
„Bendri CO2 išmetalai ateityje negali viršyti 1 200 mlrd. tonų, siekiant užtikrinti tikėtiną (66 proc.) galimybę išlaikyti vidutinį pasaulinio (klimato) atšilimą iki 2°C nuo priešindustrinio laikotarpio“, – sakoma dokumente.
„Pasauliniu išmetalus reikėtų stabiliai ir precedento neturinčiu mastu mažinti apie 7 proc. per metus, siekiant užtikrinti tikėtiną galimybę išsilaikyti kvotos ribose“, – perspėjo norvegų ekspertas Glenas Petersas, dirbantis Oslo tarptautiniame klimato ir aplinkos tyrimų centre (CICERO).
„Jeigu tai būtų banko pranešimas, jame būtų sakoma, kad mūsų kreditas baigiamas išnaudoti, – sakoma Edinburgo universiteto profesoriaus Dave'o Reay komentare. – Mes jau išdeginom du trečdalius mūsų pasaulinės leistinos anglies normos, o kad išvengtume pavojingų klimato pokyčių, dabar reikalingi itin ryžtingi sprendimai.“
Antradienį Niujorke vyksiančiame viršūnių susitikime bus siekiama suteikti politinę paspirtį pastangoms užtikrinti, kad būtų išpildyti JT uždaviniai dėl klimato kaitos.
Mes jau išdeginom du trečdalius mūsų pasaulinės leistinos anglies normos, o kad išvengtume pavojingų klimato pokyčių, dabar reikalingi itin ryžtingi sprendimai.
Šalys narės sutiko siekti, kad pasaulio klimatas neatšiltų labiau negu 2°C, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, nors nenustatė datos, iki kurios šis tikslas turėtų būti pasiektas.
Šių derybų atomazgos laukiama 2015 metų pabaigoje, planuojant, kad Paryžiuje bus pasirašyta pasaulinė sutartis, įsigaliosianti 2020 metais. Tačiau šios diskusijos yra itin sudėtingos ir įtemptos, nes nesutariama, kad turėtų prisiimti didžiausią naštą, mažinant išmetalų kiekį.
Nors 2°C laipsnių riba buvo nustatyta, siekiant užkirsti kelią „pavojingiems“ klimato pokyčiams, mokslininkai ją vertina atsargiai, sakydami, kad nėra garantijų, jog netgi mažesnio masto atšilimas nesutrikdys orų sistemų ir nebus paaštrintos problemos, tokios kaip potvyniai, sausros ir sausumos teritorijų mažėjimas kylant pasaulinio vandenyno lygiui.
Atskaitoje nurodoma, jog daugumos didžiausių pasaulyje atmosferos teršėjų išmetami anglies dvideginio kiekiai praeitais metais toliau didėjo.
Kinija dabar išmeta daugiau negu JAV ir ES kartu sudėjus.
Kinija, kuri nuo 2006 metų yra daugiausiai anglies dvideginio paskleidžianti šalis, 2013 metais padidino CO2 išmetalus 4,2 proc., tačiau JAV ir Indijos išmetalų pagausėjo atitinkamai 2,9 ir 5,1 procento.
Praeitais metais tik viena iš pagrindinių teršėjų – Europos Sąjunga (ES) – sugebėjo sumažinti savo rodiklius 1,8 proc. – daugiausiai dėl silpnos ekonomikos, nors CO2 išmetalų vis tiek padaugėjo Suomijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.
Kinijos tarša sudaro 28 proc. viso į atmosferą patenkančių CO2 išmetalų. Antroje vietoje lieka Jungtinės Valstijos (14 proc.), o trečioje – Europa (10 proc.), rodo GCP analizė.
„Kinija dabar išmeta daugiau negu JAV ir ES kartu sudėjus, o vienam jos gyventojui tenkančių CO2 išmetalų kiekis yra 45 proc. didesnis negu pasaulinis vidurkis – viršijantis netgi ES vidurkį“, – sakė CICERO ekspertas Robbie Andrew.
„Tai įdomi kryptis, rodanti, kad Kinija atliks svarbų vaidmenį, atremiant klimato iššūkį“, – sakė Stokholme įsikūrusios Tarptautinės geosferos ir biosferos programos direktorė Sybil Seitzinger.
