Kas tapo 2012 metų Lietuvos mokslo premijos laureatais, skaitykite čia.
Mokslo premijų komisijos pirmininkas Valdemaras Razumas ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje pastebėjo, kad į premijas galėjo pretenduoti darbai, pradėti dar 1997 metais. Nepaisant to, komisija iš viso sulaukė tik 18 darbų, kurie pretendavo į septynias premijas.
„Liūdina tai, kad darbų skaičius mažėja. Matyt, priežastis ta, kad premijų skyrimo nuostatose yra nurodyta, jog premijos laureatai kitą kartą į premiją gali pretenduoti tik po 15 metų, – sakė V. Razumas. – Kai taip greitai viskas vystosi, ypač technologijų srityje, tai riboja laureatų galimybes.“
Jis taip pat pastebėjo, kad labai netolygiai pasiskirsto siūlomų darbų skaičius skirtingose mokslų srityse. Pavyzdžiui, į dvi humanitarinių ir socialinių mokslų srities premijas pretendavo aštuoni darbai, o štai biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse į dvi premijas pretendavo vos trys darbai.
Beje, technologijos mokslų srityje buvo pasiūlyti du darbai, tačiau ši premija neatiteko niekam. Komisijos pirmininkas aiškino, kad taip pasielgti nuspręsta ne taupumo sumetimais. „Komisija dirbo principingai ir neskyrė premijos darbams, kurie neverti šios aukšto prestižo premijos“, – sakė V. Razumas.
Kitas komisijos narys Algimantas Undzėnas taip pat apgailestavo, kad šįmet sulaukta mažokai darbų. Jis pareiškė, kad ateityje bus prašoma pakeisti kandidatavimo į premijas kriterijus. „Siūlysime Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai sutrumpinti šį (15 metų) terminą, nes jis yra nerealus“, – teigė A. Undzėnas.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Joms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti darbai, tiesa, šįmet tokių kandidatų nebuvo.
