Skirtas laisvam naudojimui
„Signato“ sukurtas pagal Lietuvos Nepriklausomybės Aktą skaitmenizavus signataro Jurgio Šaulio raštą. Šiandien oficialiai šriftas pristatytas iškilmingo Vyriausybės posėdžio metu, simbolinės statulėlės įteiktos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, istorikui Liudui Mažyliui ir Nepriklausomybės Akto signataro J. Šaulio sūnėnui Česlovui Tarvydui.
„Lietuvos šimtmetį pasitinkame būdami pirmąja tauta, turinčia šiai progai specialiai skirtą nacionalinį šriftą. Vyriausybė naudos „Signato“ su šimtmečiu susijusiose iniciatyvose, tikiuosi, jį pamėgs ir visi žmonės“, – sako šią iniciatyvą globojantis premjeras S.Skvernelis.
Nuo šiol kiekvienas kviečiamas ne tik laisvai į kompiuterius atsisiųsti ir nekomerciniais tikslais naudoti „Signato“, bet ir tapti šių laikų signataru – projekto puslapyje pasirašyti deklaraciją, ir taip savo pavardę įamžinti knygoje.
Idėja kilo atradus Nepriklausomybės Aktą
Idėja sukurti šimtmečiui skirtą nacionalinį šriftą kilo dizaino agentūrai „Folk“ po Lietuvos Nepriklausomybės Akto atradimo Vokietijoje, kuris lietuviams sukėlė daugybę pozityvių emocijų.
„Nepriklausomybės Akto svarba Lietuvos žmonėms yra neišmatuojama – kiekvienoje eilutėje, žodyje, raidėje ar net jos linkyje užkoduota mūsų laisvė. Labai norėjosi nepriklausomybę ištraukti iš po stiklo ir perduoti žmonėms, kad jie galėtų naudotis, dalintis ir kurti ateities istoriją. Skatiname ir kitas šimtmečio iniciatyvas integruoti „Signato“ į savo projektus“, – sako Ignas Kozlovas, „Folk“ kūrybos vadovas.
Idėją įgyvendinęs šriftų kūrėjas Eimantas Paškonis atskleidžia, jog procesas truko daugiau nei keturis mėnesius: „Šrifto kūrimas – preciziškas ir atsakingas darbas. Atsižvelgiant į tai, kad rašant ranka raidės nėra vienodos, buvo nuspręsta sukurti net kelis tos pačios raidės charakterius – iš viso „Signato“ yra 450 simbolių. Taigi, naudojant šriftą ir du kartus parašius tą patį žodį, jie nebus identiški. Tiesa, Nepriklausomybės Akte nebuvo visų šriftui kurti reikalingų skaitmenų, todėl reikėjo tirti ir kitus J.Šaulio ranka rašytus dokumentus.“
Aktualios ir autoriaus teisės
Projekto paruošiamųjų darbų metu rengėjams kilo klausimas, ar skaitmenizuodami signataro J.Šaulio raštą jie nepažeis šio asmens autoriaus teisių.
„Žmogaus rašysena nėra saugoma autorių teisėmis, nes tai nėra kūrybinės veiklos rezultatas, o žmogaus suformuotas įgūdis. Tiesa, žmogaus rašysenos pagrindu sukurtas šriftas, susidedantis iš abėcėlės raidžių, skaičių, kitų simbolių ir skyrybos ženklų, kuriuos vienija tam tikra stilistikos darna, jau yra saugomas autorių teisių kaip grafinis dizainas“, – sako Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokatas.
Advokatas atkreipia dėmesį, kad autorių teisės saugo ir programinės įrangos, kuri turi būti įdiegta kompiuteryje, siekiant naudoti skaitmeninį šriftą, programinį kodą. Dėl šių priežasčių autorių teisės į J. Šaulio rašysenos pagrindu sukurtą šriftą priklauso šio šrifto kūrėjams ir jie turi teisę spręsti dėl jo panaudojimo būdų.
Kulminacija – rekordinė knyga
Projektui taip pat specialiai į Lietuvą atgabentas ir perprogramuotas robotas, kuris per nuotolį projekto puslapyje pasirašančių žmonių vardus ir pavardes „Signato“ šriftu užrašys realioje vienetinėje knygoje. Išleidus šią knygą Lietuva taps daugiausiai nepriklausomybės signatarų turinčia šalimi. Savo parašą įamžinti projekto puslapyje Signato.lt kviečiama iki šių metų kovo 11 d.
Idėjos sumanytojų teigimu, šimtmečio signatarų projektas skirtas puoselėti globalios Lietuvos idėją, todėl prie jo prisijungti kviečiami ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. „Laisvė – tai ne dokumentas, laisvė – tai galimybė reikšti savo mintis ir jomis dalintis su bendraminčiais visame pasaulyje“, – sakė I.Kozlovas.
Atsisiųsti šriftą bei daugiau apie jį sužinoti galite apsilankę oficialioje šio šrifto svetainėje.
