Žurnale „Scientific Reports“ savo išvadas paskelbę devyni mokslininkai atstovaujantys Čekijos, Šiaurės Airijos, Portugalijos, Prancūzijos, Kanados, ir Vokietijos mokslo įstaigas suskaičiavo invazinių kenkėjų daromą ekonominę žalą visame pasaulyje ir nustatė, kad dvi rūšys daro daugiau žalos nei bet kurios kitos.
Nuo 1986 m. jautinė varlė (Rana catesbeiana, angl. american bullfrog) ir rusvoji boiga (Boiga irregularis), dar vadinama rusvąja medžių gyvate, bendrai padarė 16,3 mlrd. JAV dolerių žalos, skelbia BBC.
Be ekologinės žalos, šios invazinės poros sunaikino didelius plotus žemės ūkio pasėlių, o gyvatės Ramiojo vandenyno salose dažnai sukelia brangiai kainuojančius elektros energijos tiekimo sutrikimus.
Mokslininkai tikisi, kad jų išvados paskatins daugiau investicijų, padėsiančių ateityje užkirsti kelią invazinių rūšių plitimui.
Tyrime teigiama, kad rusvoji boiga iš viso padarė 10,3 mlrd. JAV dolerių žalos – iš dalies dėl to, kad nekontroliuojamai išplito keliose Ramiojo vandenyno salose.
Guamo saloje, kur praėjusiame amžiuje JAV jūrų pėstininkai atsitiktinai įvežė šį roplį, dėl didžiulės dabartinės gyvatės populiacijos masiškai nutrūksta elektros energijos tiekimas, nes šios gyvatės dažnai užšliaužia ant elektros laidų.
Mažoje Ramiojo vandenyno saloje gyvena daugiau kaip du milijonai rusvujų boigų, o viename Guamo džiunglių akre (4046,86 m²) jų gyvena iki 20, rašoma BBC portale.
Manoma, kad salų ekosistemos yra labiau pažeidžiamos invazinių rūšių nei žemynų – salose jos kelia didesnę grėsmę išnykti vietiniams gyvūnams ir gyvūnijai.
Europoje dėl sparčiai didėjančio jautinių varlių skaičiaus kai kuriose šalyse prireikė ambicingų ir brangiai kainuojančių valdymo programų.
Siekdami užkirsti kelią šių stambių varliagyvių, kurios gali užaugti iki 30 cm ilgio ir sverti iki pusės kilogramo, plitimui, pareigūnai buvo priversti įrengti brangius varlių apsauginius aptvarus aplink žinomas jų veisimosi vietas.
Autorių cituojamas senesnis ES tyrimas parodė, kad vos penkių tvenkinių aptvėrimas, kad varliagyviai neištrūktų, Vokietijos aplinkosaugininkams kainavo 270 tūkst. eurų, skelbia BBC.
Teigiama, kad šie varliagyviai minta beveik viskuo, įskaitant kitas jautines varles.
Tyrime minima ir kita rūšis, paprastoji kokio varlė (Eleutherodactylus coqui), kuri kaltinama padariusi kiek kitokios ekonominės žalos. Manoma, kad dėl itin garsios jų poravimosi giesmės sumažėjo nekilnojamojo turto vertė tose vietovėse, kuriose jos įsiveisė.
Tyrimo autoriai tikisi, kad jų išvados paskatins pareigūnus ateityje daugiau investuoti į kenkėjų kontrolę ir kitas biologinio saugumo priemones.
