Galima išskirti ir dar vieną regioną, t.y. Vidurio Rytų, kuriame nuo XXI a. pr. prasidėjo ypač ryškus Sirijos konfliktas, pastūmėjęs didelį kiekį žmonių palikti savo namus. Viena iš priežasčių, kodėl kilo ši suirutė – klimato kaita. Tai yra globalinis klimato atšilimas, vykstantis jau nuo XX a., kai vidutinė pasaulio oro temperatūra didėja dėl antropogeninės žmonių veiklos.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad plintančios dykumos, dažnėjantys potvyniai ar tirpstantys ledynai yra menka problema, galbūt netgi visai neturinti įtakos mums – žmonėms. Tačiau būtent šie klimato kaitos padariniai atneša kitus padarinius: kylantį vandens lygį, kuris apsemia pajūrio pakrantes, todėl žmonės turi palikti savo gimtuosius namus ir ieškotis saugesnės gyvenamosios vietos; didėjančias karščio bangas, kurios ne tik naikina žemės ūkį, bet ir sukelia gaisrus; gyvūnai nesugeba prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų, todėl gaišta, o kartu plinta ligos.
Globalinis atšilimas paspartina ūkininkų, žvejotojų, gyvulių augintojų migraciją į kitus miestus, nes žmonės nebegali užsiaugint maisto ir išgyventi kaip seniau. 2015 metų rugpjūčio 31 dieną buvęs Jungtinių Amerikos valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry perspėjo, kad dėl klimato kaitos gali atsirasti pabėgėlių ar emigrantų, kurie bus vadinami „klimato pabėgėliais“. Žinoma, pabėgėlių krizei įtaką daro ne tik klimato kaita, bet ir valstybės politinis nestabilumas, karai, ekonomikos stagnacija.
Nuo 2008 m. 161 valstybės kenčia dėl gamtos stichinių nelaimių, o ateityje tokių valstybių skaičius tik išaugs. Barackas Obama teigė, kad klimato kaita gali sukelti pabėgėlių krizę, kokios dar niekas nėra matęs žmonijos istorijoje ir jog jokia tauta, nesvarbu, ar turtinga, ar skurdi, nebus apsaugota nuo globalinio atšilimo padarinių. 2015 metais buvo priimtas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad vidutinis oro temperatūros kilimas nepadidėtų daugiau negu 2 °C.
Klimato kaitos poveikis pabėgėlių krizei
Per visą žmonijos egzistavimo laikotarpį jau nuo seniausių laikų žmonės kėlėsi iš vieno regiono į kitą. Civilizacijos kūrėsi prie Tigro ir Eufrato upės deltų, Egipte prie Nilo deltos, kur buvo derlinga žemė, užtektinai maisto ir gėlo vandens. Iki dabar žmonėms svarbiausi gyvybei palaikyti poreikiai yra maistas ir vanduo, o klimato kaita pakeisdama atmosferoje vykstančius procesus, vienus regionus paverčia sausringais, kur trūksta vandens ir maisto, o kitus – per drėgnais.
Vidurio Rytai – vienas labiausiai globalinio atšilimo paveiktų regionų pasaulyje. Pabėgėlių krizė Sirijoje, pirmiausiai, galėjo kilti nuo 2006-2011 metais susidariusios intensyvios sausros. Sausra – sudėtingas gamtos reiškinys, jo padariniai pražūtingi gyvajam pasauliui ir ūkiui: išsenka geriamojo vandens atsargos, kyla daug miško gaisrų, nusekus upėms sustoja laivyba, ima trūkti vandens pramonei, dirbamiems laukams drėkinti, žūsta derlius.
Nacionalinė mokslų akademija, cituodama žurnalą „American Scientific“ teigia, kad sausros padidino žmonių emigraciją iš kaimų į miestus, o iš miestų į kitas valstybes. Klimato kaitos intensyvėjimas labiausiai paveikia besivystančias pasaulio šalis (1 pav.). Vienas iš pavyzdžių yra Sirijos prezidento Basharo al Assado nesugebėjimas priimti teisingų sprendimų (nutraukė subsidijas ūkininkams), dėl kurių (ir sausros) savo namus buvo priversti palikti daugiau nei 2 milijonai Sirijos gyventojų. Kadangi prezidentas nefinansavo ūkininkų prasidėjus sausrai, tai žemės ūkį ištiko stagnacija, o jie, nebeturėdami darbo (kartu ir dirbamosios žemės), privalėjo emigruoti į palankesnius kraštus.
Dėl neproduktyvios žemdirbystės ne tik Vidurio Rytuose, bet ir Šiaurės Afrikoje, nuo Senegalo iki Eritrėjos, žmonės intensyviai emigruoja dėl maisto ir vandens trūkumo. Rytinė Viduržemio jūros dalis bei Vidurio Rytai tampa vis sausesnio klimato zona, kadangi tuose regionuose iškrenta mažesnis kiekis kritulių. Prognozuojama, jog globaliai oro temperatūrai pakilus 2 °C, kritulių kiekis sumažės 20-40 procentų.
Ne tik Sirija, bet ir Jordanija, Izraelis, Libanas, Irakas, Iranas patiria vandens trūkumo problemas. Jordanija jau dabar patiria klimato kaitos poveikį ir prognozuojama, kad iki 2020 metų temperatūra pakils tarp 1-4 °C, o kritulių kiekis sumažės 15-60 procentų. Jordanijoje dėl aplinkos pokyčių net pasikeis eksportas ir importas dėl ko bus paveikti ir kiti regionai. Remiantis Jungtinių Tautų žiniomis nuo 2001 m. Jordanijoje 8 metus vyko sausra, kuri paveikė 200 tūkstančių žmonių ūkius. Vandens trūkumas yra didžiulė Irako problema, kuri sietina su sausra vykusia 2007-2009 metais. Apie 40 proc. visos žemės ūkio produkcijos buvo sunaikinta. Atšilimas naikina vandens ekosistemas ir dėl šiltėjančio klimato, upės pradeda džiūti regione.
Artimuosiuose rytuose jau dabar vyksta daug socialinių, religinių, etninių konfliktų, tačiau greičiausiu metu didžiausia problema bus vandens trūkumas. Turėdami menkus vandens išteklius bei prastos kokybės vandenį, žmonės gali susirgti įvairiausiomis infekcinėmis ligomis. Dėl gyvenimui menkai tinkamų vietovių, Vidurio Rytų gyventojai buriasi vienoje vietoje, taip nualindami žemę, užteršdami bei išeikvodami ten esančius išteklius.
JAV valstybės departamento užsienio reikalų politikos ir Amerikos saugumo projekto narys, brigados generolas Stephenas Cheney teigia, kad klimato kaita gali sukelti milžiniško masto humanitarinę krizę. Tokia krizė pasireiškia didžiuliais migrantų srautais dėl maisto ir vandens trūkumo ir kokybės, ekstremalių oro sąlygas regionuose.
Remiantis statistika, dėl klimato kaitos daugiau negu 32 milijonai žmonių emigruoja iš savo gimtosios šalies. Didžiausi žmonių kiekiai bėga iš Indijos, Šiaurės Korėjos, Kinijos, Nigerijos, Pakistano. Indijoje ir Bangladeše yra užliejamos didžiulės miestų bei žemės ūkio paskirties teritorijos, Kinijoje didėja oro užterštumas (2 pav.).
Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo besikeičiančio klimato ir vis dažnėjančių ekstremalių oro reiškinių. Vieni regionai yra paveikti labiau negu kiti, tačiau, galiausiai, tai sukuria vieną bendrą problemą – pabėgėlių krizę. Tad jei tautos neras bendro susitarimo ir nesilaikys Paryžiaus klimato kaitos konferencijos priimtų susitarimų, žiniasklaida vis dažniau skelbs, kad žmonės bėga ne nuo karo ar socialinių priežasčių, bet dėl sausrų, potvynių, gaisrų ir kitų gamtinių priežasčių.
Šis straipsnis dalyvauja Mokslo populiarinimo rašinių konkurse. Konkursą organizuoja TV laida „Mokslo sriuba“ ir tinklaraštis „Konstanta 42“.
