Jūros gilumoje
Jei spėtumėte, kad kvėpavimo sulaikymo čempionai yra jūrų žinduoliai, būtumėte teisūs.
Remiantis ilgiausiu užfiksuotu nardymo laikotarpiu, šis titulas atitektų Cuvier'io snapuotiesiems banginiams. Per penkerius metus trukusį 23-iejų šios rūšies atstovų tyrimą mokslininkai užfiksavo, kad vienas banginis nardė ir taip sulaikė kvėpavimą net 3 valandas ir 42 minutes. Palyginimui, žmogaus pasaulio rekordas yra 24 minutės ir 37 sekundės.
Vis dėlto, tyrime dalyvavusių snapuotuojų banginių nardymo trukmės mediana buvo 59 minutės. Be to, tik 5 proc. stebėtų banginių nardė ilgiau nei 1 valandą ir 17 minučių. Jei pažvelgsime ne tik į individus, pasižyminčius įspūdingai ilgais nardymais, bet ir į kitus jūrų gyvūnus, kurie vidutiniškai gali sulaikyti kvėpavimą ilgiau nei šie skaičiai.
Pavyzdžiui, žinoma, kad kašalotai po vandeniu praleidžia apie pusantros valandos, kol vėl iškyla įkvėpti. O iš banginių neabejotinai pirmauja drambliniai ruoniai, kurie nardydami sulaiko kvėpavimą iki dviejų valandų.
Kaip jie gali taip ilgai sulaikyti kvėpavimą?
Iš dalies giliai nardantys jūrų žinduoliai gali ilgai išbūti po vandeniu, nes jų raumenyse yra baltymas mioglobinas, kuris kaupia deguonį ir užtikrina jo tiekimą raumenų ląstelėms.
Žmonės taip pat turi mioglobino, tačiau jo koncentracija kur kas mažesnė – mumyse per daug baltymų, esančių arti vienas kito, gali susikaupti ir sukelti ligas. Tad kodėl banginiai, ruoniai ir panašūs gyvūnai neturi tos pačios problemos?
2013 m. atlikto tyrimo duomenimis, žinduolių narų mioglobinas turi teigiamą krūvį.
„Kaip panašūs magneto poliai, baltymai atstumia vienas kitą. Manome, kad taip gyvūnai gali sukaupti tikrai didelę šių baltymų koncentraciją savo raumenyse ir išvengti jų sulipimo bei raumenų užsikimšimo“, – „BBC News“ sakė tyrimo autorius, daktaras Maiklas Berenbrinkas.
Tačiau mioglobinas gali būti tik viena priežastis. Tyrėjai taip pat įtaria, kad būtent Cuvier'io snapuotųjų banginių medžiagų apykaita gali būti maža, o tai reiškia, kad jie ne taip greitai sunaudoja deguonį.
Manoma, kad kai jiems galiausiai teks pereiti prie medžiagų apykaitos be deguonies, t. y. anaerobinio kvėpavimo, banginiai geriau toleruos raumenyse besikaupiantį laktatą.
