Tyrime, kuris vadinamas „pažadinimo skambučiu“, apskaičiuota, kad dėl toksiško metalo poveikio besivystančiose šalyse maži vaikai vidutiniškai praranda beveik po šešis intelekto koeficiento taškus, rašo sciencealert.com.
Įrodyta, kad tarša švinu sukelia daug rimtų sveikatos problemų, ypač susijusių su širdies ligomis ir mažų vaikų smegenų vystymusi, todėl visame pasaulyje uždrausta naudoti benziną su švinu.
Žmonės vis dar gali būti veikiami šio stipraus neurotoksino per maistą, dirvožemį, indus, trąšas, kosmetiką, švino rūgštinius automobilių akumuliatorius ir kitus šaltinius.
Autoriai teigia, kad tai pirmasis tyrimas, kuriame įvertinta švino poveikio įtaka mirčių nuo širdies ligų ir vaikų intelekto koeficiento sumažėjimo turtingose ir besivystančiose šalyse mastui.
Pagal modelį apskaičiuota, kad 2019 m. dėl švino poveikio nuo širdies ligų mirė 5,5 mln. suaugusiųjų, 90 proc. iš jų – mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. Tai yra šešis kartus daugiau nei ankstesniais skaičiavimais.
Vienas iš tyrimo autorių Bjornas Larsenas teigė, kad švino poveikis širdies ligas sukelia dažniau nei rūkymas ar cholesterolis.
Tyrime taip pat apskaičiuota, kad 2019 m. dėl apsinuodijimo švinu vaikai iki penkerių metų amžiaus visame pasaulyje prarado 765 mln. intelekto koeficiento taškų, iš kurių 95 proc. – besivystančiose šalyse.
Šis skaičius yra beveik 80 proc. didesnis nei anksčiau apskaičiuotas.
Ekonominė kaina – 6 trilijonai dolerių
Pasaulio banko tyrėjai apskaičiavo, kad 2019 m. ekonominė švino poveikio kaina siekė 6 trilijonus JAV dolerių (5,61 trilijonus eurų), o tai sudaro 7 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto.
Atlikdami analizę mokslininkai naudojo švino kiekio 183 šalių kraujyje įverčius, paimtus iš 2019 m. atlikto tyrimo „Global Burden of Disease“.
Ankstesniuose tyrimuose buvo vertinamas tik švino poveikis širdies ligoms, kai kalbama apie kraujospūdžio didinimą. Tačiau naujajame tyrime buvo įvertinta daugybė kitų veiksnių, pavyzdžiui, švino poveikis arterijų sienelių sukietėjimui.
Tiesa, Jungtinės Karalystės Birmingemo universiteto oro taršos ir sveikatos ekspertas Rojus Harisonas AFP sakė, kad šis tyrimas „įdomus, bet turi daug neaiškumų“.
Pavyzdžiui, ryšys tarp švino kiekio kraujyje ir širdies ligų grindžiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktu tyrimu, o ar šie duomenys atitinka situaciją kitose šalyse, anot jo, yra neaišku.
