#NobelPrize 2015 Chemistry Laureate Tomas Lindahl’s discoveries concern base excision repair: pic.twitter.com/qdkZM4albm
— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 7, 2015
Šie trys mokslininkai buvo pagerbti už „molekulinio lygmens žemėlapio, rodančio kaip ląstelės ištaiso DNR pažaidas ir apsaugo genetinę informaciją, sudarymą. Jų darbai suteikė fundamentalių žinių, kaip funkcionuoja gyvos ląstelės ir, pavyzdžiui, yra panaudojami kuriant naujus vėžio gydymo metodus“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.
Anksčiau manyta, kad DNR yra itin stabili molekulė, tačiau Tomas Lindahlis parodė, kad DNR yra tokiu greičiu, kad gyvybė Žemėje nebūtų galėjusi susiformuoti. Ši įžvalga leido atrasti molekulinę techniką, kuris neutralizuoja mūsų DNR irimą.
Tomas Lindahlis parodė, kad DNR yra tokiu greičiu, kad gyvybė Žemėje nebūtų galėjusi susiformuoti.
Kito mokslininko P.Modricho darbas parodė, kaip ląstelės atitaiso klaidas, kurios atsiranda tuomet, kai DNR replikuojama per ląstelių dalinimąsi.
A. Sancaras sužymėjo nukleotidų iškirpimo taisymą. Jį ląstelės naudoja tam, kad atitaisytų ultravioletinių spindulių žalą organizmui.
77 metų T.Lindahlis yra Londone veikiančio Francio Cricko instituto grupės lyderis emeritas, taip pat vėžio tyrimų instituto „Cancer Research UK“ direktorius emeritas.
P.Modrichas, gimęs 1946 metais, dirba tyrėju Howardo Hughes'o medicinos institute ir profesoriumi Duke'o universiteto medicinos mokykloje, veikiančioje Darame, Šiaurės Karolinoje.
69 metų A.Sancaras yra Šiaurės Karolinos universiteto medicinos mokyklos, įsikūrusios Čapel Hilo mieste Šiaurės Karolinoje, profesorius.
Laureatai pasidalys premijos piniginę dalį – 8 mln. Švedijos kronų (856,4 tūkst. eurų).
Praėjusiais metais Nobelio chemijos premija buvo skirta dviem amerikiečiams – Ericui Betzigui bei Williamui E.Moerneriui ir vokiečiui Stefanui W.Helliui, kuriems pavyko sukurti itin didelės skiriamosios gebos fluorescencinės mikroskopijos metodus, sukėlusius perversmą ląstelių struktūros ir gyvybinių procesų tyrimuose.
