Laimei, taip nebuvo. Turiu su kuo palyginti. Žinoma, ir „Neato“ siurblys, su kuriuo šį „Samsung“ gaminį lyginti norėčiau, taip pat ne dovanėlė (dienos, kai jis darbo nebaigdavo, o kartais net ir nepradėdavo nebuvo tokios retos, kaip norėjosi), tačiau korėjiečių gaminys tikrai sugeba liūdinti.
Žinoma, galima šį „Samsung“ gaminį ir pateisinti: šis siurblys porai savaičių pateko į tokius namus, kuriuose siautė ideali audra – absoliučiai visos aplinkybės buvo tiesiog tragiškai jam nepalankios.
Kas blogai
Pradėkime nuo siurblio navigacijos. Nors ant pakuotės nurodoma, kad „Samsung“ gaminio priekinėje dalyje yra aplinką stebintis jutiklis, praktiškai susidarė įspūdis, kad „Powerbot VR7000“ savo darbo erdvės ribų nustatymui ir navigacijai naudoja tik paprasčiausią bamperį. Atsimuša į sieną – nusprendžia, kad ten yra darbo zonos riba, apsisuka ir keliauja tolyn.
Bėda ta, kad šio siurblio bamperis yra ganėtinai „nepatiklus“ ir, kad suprastų, jog atsitrenkė tikrai ne į kokią nors šuns uodegą ar šeimininko koją, jis, prieš apsigręždamas, dar gerokai pasitranko į kliūtį ir ant jos paurzgia (rimtai, garsas panašus).
Dar blogiau – kai kliūtis yra baldai, kurių pati apatinė dalis (cokolis) yra įleistas šiek tiek giliau už pagrindinį baldų tūrį (dureles, stalčius ir panašiai). Na, kitaip tariant, didžiulė dalis spintų, sekcijų, virtuvės baldų ir panašiai. Tada siurblys, kuris kliūties ieško prie pat žemės paviršiaus, nesupranta, kodėl jo žemai esantis bamperis neįspaustas, o pravažiuoti vis vien nepavyksta. Ir ant tokių kliūčių jis urzgia dukart aršiau.
O kai toks siurblys daužosi į sekciją, kurios visa apatinė dalis – durelės ir stalčiai – atsidaro spustelėjus, tai natūralu, kad po siurbimo tenka pačiam uždarinėti visas dureles.
Šiukšlių rezervuaras, kuriame naudojama „Cyclone Force“ technologija, gal ir yra tinkamas galingiems standartiškiau atrodantiems, žmogaus valdomiems siurbliams. Galbūt tas pats rezervuaras yra tinkamas net ir robotuose siurbliuose, kurie valo namus be naminių gyvūnų. Tačiau jeigu naminių gyvūnų namie yra, tai nedidelių rezervuaro angų, kuklios siurbimo jėgos ir ilgų plaukų, kurių kamuoliai kiekvieną dieną nuo šuns krenta ant grindų, derinys reiškia, jog siurblys liaujasi siurbti ne tada, kai rezervuaras tikrai sąžiningai prisipildo, o tada, kai plaukais užsikemša ta siauroji jo angelė. Taip kelis kartus po darbo grįžus namo iš rezervuaro teko traukti tik mažos špygutės dydžio plaukų kamuoliuką, kuris užkišo likusį gerų dviejų kumščių talpos rezervuarą. Ir grožėtis visiškai nevalytu kilimu ir šuns plaukais visame bute.
Taip, „Cyclone Force“ rezervuaro formos pavadinimas skamba patraukliai. Galbūt kitokiomis sąlygomis ir veikia gerai. Bet mano namuose tai visiškai nepasiteisino.
Visą namų elektroniką į vientisą, išmaniai valdomą namų įrangos tinklą sujungti pasišovę „Samsung“ savo užsibrėžto tikslo kryptimi žygiuoja itin drąsiai – apie tai buvo daug kalbama ir šių metų pradžioje vykusioje parodoje CES. Bėda ta, kad šio žygio metu į batus gali prikristi akmenukų.
Mat visa išmanioji namų įranga į vientisą tinklą jungiama per programėlę „Samsung Smart Home“. Viskas toje programėlėje pakankamai aišku ir paprasta, siurblio valdymo perėmimo į išmanųjį telefoną procesas vyksta sklandžiai, kol... kol prireikia jungtis prie „Wi-Fi“ prieigos taško. O tada jau daryk, žmogeli, ką nori – prieigos taškų sąrašas nepateikiamas, o bandant jį įvesti rankiniu būdu iškart jungiama automatinė paieška, kuri nieko nesugeba rasti.
Pasiaiškinus su gamintojais paaiškėjo, kad kaip tik siurblio bandymo metu „Samsung“ vykdė išmaniųjų įrenginių migraciją iš kelių skirtingų programėlių į suvienytą „Samsung Connect“, todėl sutarėme, kad siurblį bandysiu kiek ilgėliau, kol programėlės visiškai atsinaujins ir bendravimas su įrenginiais vyks be klaidų.
Įsidiegiau kitą programėlę, ir iš tiesų, prašom – siurblys prie „Wi-Fi“ prisijungė be problemų. Bet tai – tik pirmas žingsnis. Antras žingsnis – siurblio registravimas „Samsung“ paskyroje. Teoriškai – be vargo, per tą pačią programėlę ir praktiškai be jokio mygtukų maigymo. Praktiškai – nepavyko. Siurblys su „Samsung“ tarnybinėmis stotimis nesusisiekia. Laukiame toliau.
Dar po poros dienų netikėtai telefone sulaukiu pranešimo: siurblys įtraukė kažką, kas gulėjo ant žemės, ir sustojo. Vadinasi, jau vyksta bendravimas tarp siurblio ir interneto. Grįžus namo iš naujo sujungiau siurblį su savo „Samsung“ paskyra ir iš tiesų įgijau galimybę valdyti jį iš telefono. Valio!
Jeigu neskaitytume to, kad džiaugsmas truko dvi dienas – netikėtai siurblys vėl dingo iš registruotų įrenginių sąrašo. Ir telefonas siurblio net nematė prieinamų įrenginių sąraše – jame liko tik „Samsung“ televizorius. Dar kitą dieną siurblys vėl atsirado sąraše...
Tad galų gale padariau išvadą: prie idealios audros sąlygų sąrašo prisidėjo dar ir netinkamas bandymų laikas. Programinė įranga veikia nelabai patikimai.
Kas gerai
Tomis maloniomis akimirkomis, kai siurblio rezervuaras būdavo ką tik ištuštintas ir jis sukiodavosi svetainėje su medinėmis grindimis, „Powerbot VR7000“ savo darbą atlikdavo tikrai neprastai. Ir nors šis aparatas neturi šoninio šepetėlio, kuris leistų dulkes surinkti nuo pat sienų. „Samsung“ sugalvojo šiokią tokią gudrybę, leidžiančių prigriebti šiukšles: savotišką iškišamą „viršutinę lūpą“, kuri pritraukia dulkes prie įrenginio.
Be to, siurblys veikia ganėtinai tyliai. „Neato Botvac D5 Connected“ pasirodė ganėtinai tylus, o „Samsung“ aparatas visiškai neerzina. Smagu tai, kad užvažiavęs ant kilimo jis pradeda ūžti smarkiau – matyt, esama jutiklių, kurie siurblį informuoja apie paviršių, o pagal paviršių parenkamas ir siurbimo intensyvumas. Būtų dar geriau, jeigu tas intensyvesnis siurbimas pagerintų darbo rezultatus... Beje, ant siurblio pakuotės esantis reklaminis užrašas, kad dabar trauka sustiprinta 40 kartų kelia dvejopus jausmus. Viena vertus, gerai – teoriškai namie turėtų būti švariau. Kita vertus, keista: nejaugi ligšioliniai „Samsung“ robotai-siurbliai tebuvo šluota ant ratų?
Tingintiems pakilti iš lovos (ir nesugebėjusiems prijungti siurblio prie savo „Wi-Fi“ prieigos taško) „Samsung“ siūlo dar vieną siurblio valdymo alternatyvą: nuotolinio valdymo pultelį. Veikia nepriklausomai nuo to, ar jį jungsite su kokiomis nors išmaniomis tarnybomis, ar ne.
Dar vienas naudingas siurblio priedas – elektroninis barjeras. Pavyzdžiui, pastatę tokį barjerą prieš savo gėlyną, apsaugosite ant žemės pastatytus vazonus nuo apdaužymo ir išstumdymo.
Įvertinimas
„Samsung Powerbot VR7000“ be jokių abejonių ir gailesčio išbraukiamas iš kandidatų į būsimojo namų siurblio pareigas (o būtent naujo roboto-siurblio paieškos ir yra esminė šios bandymų serijos priežastis). Tačiau subjektyvaus sprendimo priežastys taip pat iš dalies subjektyvios – ne kiekvienuose namuose yra kilimų, ne kiekvienuose namuose baldai sukonstruoti taip neparankiai šiam siurbliui, ne kiekvienuose gyvena ilgaplaukiai gyvūnai. O kai įmonė yra tokio dydžio ir su tokiomis ambicijomis, galima užtikrintai sakyti, kad programinė įranga tikrai ne kiekvieną dieną veiks taip erzinančiai. Galbūt jau kitą mėnesį tokiuose namuose, kur šių kliūčių nėra, „Samsung“ siurblys savo darbą galėtų atlikti nepriekaištingai.