Pasak „Surfshark“ tyrimų vadovo Goddy Ray'aus, Lietuva ir Estija yra tarp nustebinusių šalių.
„Įdomu tai, kad Lietuva kartu su Estija, yra tarp kelių šalių, kurias galima pavadinti siurprizais“, – komentare BNS teigė G.Ray'us.
„Tai reiškia, kad Lietuva turi stebėtinai aukštą skaitmeninio gyvenimo kokybės lygį, atsižvelgiant į vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Pasaulinės tendencijos rodo, kad BVP vienam žmogui koreliuoja su skaitmeninio gyvenimo kokybe. Tačiau Lietuva bei kelios kitos šalys pasižymi aukštesne skaitmenine gyvenimo kokybe, nei galėtų parodyti jos BVP rodikliai“, – teigė jis.
Lietuva kibernetinio saugumo kategorijoje užėmė ketvirtą vietą, pagal interneto greitį liko 19-a. Nuo lyderių atsilikta pagal mobilaus interneto (33 vieta) ir elektroninės valdžios sistemų prieinamumą (38 vieta).
Tyrėjai nustatė, kad norint turėti pigiausią internetą, Lietuvoje žmogui reikia dirbti 72 minutes, o pigiausią mobilųjį internetą – 477 sekundes.
Pirmą kartą sudaryto indekso viršūnėje yra Australija – jos indeksas siekė 0,7992 punkto. Nedaug atsiliko Prancūzija (0,7985 punkto) ir Singapūras (0,7854 punkto).
Lentelės apačioje atsidūrė Irakas (0,2915 punkto), Etiopija (0,2328 punkto) ir Alžyras (0,1865 punkto).
Britų Mergelių salose registruotos virtualaus privataus tinklo paslaugas teikiančios „Surfshark“ tyrėjai indeksą sudarė rikiuodami šalis pagal interneto greitį, jo prieinamumą, kibernetinį saugumą, duomenų apsaugos įstatymus, elektroninės valdžios paslaugų prieinamumą ir kitus kriterijus.
Pasak „Surfshark“, gerai išvystyta interneto infrastruktūra nebūtinai garantuoja aukštą piliečių skaitmeninio gyvenimo kokybę – jai didelę įtaką daro šalies kibernetinio saugumo lygis ar asmeninių duomenų apsaugos įstatymai.
