Lietuvos indeksas skalėje nuo 0 iki 1 siekė 0,67 punkto (pernai – 0,6553 punkto), rodo kompanijos „Surfshark“ atliktas tyrimas.
Pernai pirmavusi tarp Baltijos šalių, Lietuva šiemet atsiliko nuo Estijos – pastaroji šoktelėjo iš 28 vietos į 13 (0,7 punkto). Latvija iš 39-tos per metus pakilo į 27 vietą (0,65 punkto).
Lietuva pateko tarp 20-ies geriausių šalių pagal visus tyrimo kriterijus, išskyrus interneto ir elektroninės valdžios prieinamumo.
Pasak „Surfshark“ skaitmeninio gyvenimo kokybės (digital quality of life – DQL) tyrimo vadovo Domo Dimaso, Lietuva itin gerai pasirodė kibernetinio saugumo srityje.
„Lietuvos kibernetinis saugumas yra išskirtinai aukšto lygio ir pasaulyje užima trečiąją vietą. Kaip ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybės, Lietuvos duomenų apsaugos įstatymai yra stiprūs, o kibernetinio saugumo indeksas rodo, kad šalis yra viena iš geriausiai pasiruošusių reaguoti į kibernetinio saugumo rizikas“, – BNS komentavo D.Dimasas.
„Šiais metais lietuviai gali džiaugtis geresne skaitmeninio gyvenimo kokybe nei amerikiečiai“, – pridūrė jis.
„Surfshark“ atstovas pažymėjo, kad visos trys Baltijos šalys išsiskiria aukštu kibernetinio saugumo lygiu ir greitu internetu.
Estija už Lietuvą pasirodė geriau visose kategorijose, išskyrus kibernetinį saugumą, tuo metu latviai lietuvius aplenkė pagal interneto prieinamumą ir e. infrastruktūrą.
Lietuva pagal kibernetinio saugumo reitingą užėmė ketvirtą vietą, plačiajuosčio interneto prieinamumą – 12 vietą, plačiajuosčio interneto greitį – 19 vietą, mobilaus interneto greitį – 23 vietą, mobilaus interneto prieinamumą – 33 vietą, e. valdžios paslaugų prieinamumą – 38 vietą.
Pagal naujausią tyrimą, žmogui norint turėti pigiausią mobilųjį internetą, Lietuvoje vidutiniškai reikia dirbti šešias minutes (pernai – 7 minutes ir 57 sekundes), o įsigyti pigiausią plačiajuostį internetą – 76 minutes (pernai – 72 minutes).
Tyrimas taip pat aukščiausiu lygiu įvertino pramoginio turinio prieinamumą ir asmens duomenų apsaugos įstatymus.
Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso viršūnėje šiemet atsidūrė Danija ir Švedija (0,79 punkto), Kanada (0,78 punkto) bei Prancūzija (0,77 punkto).
Anot „Surfshark“ tyrėjų, šių metų tyrime buvo atsižvelgta į keturis naujus faktorius, todėl indeksas yra „analitiškai ir statistiškai nuodugnesnis“.
Britų Mergelių salose registruotos virtualaus privataus tinklo (VPN) paslaugas teikiančios „Surfshark“ tyrėjai indeksą sudarė atsižvelgdami į penkias pagrindines kategorijas – interneto prieinamumą, interneto kokybę, e. infrastruktūrą, kibernetinį saugumą ir e. valdžios paslaugas.