Trepsėjimo energija
Bet kokiam skaitmeninės kartos produktui reikia elektros. Ne, apie vėjo malūnus nešnekėsiu. Ir apie saulės elementus nieko naujo nepapasakosiu. Prieš naudojant gamtos jėgą, derėtų išspausti viską iš savęs. Juk energiją žmonės gamina visur ir visada, tereikia ją pasiimti.
Ir kokiems galams tos naujos atominės elektrinės, kai energija kasnakt tiesiog trykšta iš klubų, koncertų salių ir kitų judrių vietų. „Club4Climate“ („Klubas už klimatą“ – angl.) netgi sugalvojo ir praktiškai pritaikė būdą šią energiją paimti. Olandijos mieste Roterdame bei Didžiosios Britanijos sostinėje Londone yra klubų, kurių grindyse įmontuotos specialios spyruoklės bei smūgius „sugeriantys“ kristaliniai blokeliai. Sulig kiekvienu trinktelėjimu jie sukaupia šiek tiek energijos, kuri perduodama į elementus. Šie „sulygina“ elektros energijos srautą, o gauta elektra sunaudojama tame pačiame klube.
Kaip rašoma „Club4Climate“ tinklalapyje, „kad išsaugotumėte pasaulį, užtenka šokti“.
E.kompiuteris
Turint elektros, galima įsijungti kompiuterį. Bet tikras gamtos draugas niekada nepirks paties galingiausio kompiuterio. Kasdienėms reikmėms užtenka ir silpnesnio. Svarbu, kad „rytų“ mažai elektros. Na, pavyzdžiui tiek, kiek stalinis laikrodis.
Toks kompiuteris iš tiesų egzistuoja. „Cherrypal“ gal ir nėra itin galingas, bet gamintojai tikina, kad eiliniam namų vartotojui jo užteks dar bent keletą ateinančių metų. Už DVD dėžutę mažesnis (tik kiek aukštesnis) „Cherrypal“ turi vos 4 gigabaitus vietos (tiek, kiek telpa į tą patį DVD), tačiau gamintojai teigia, kad to pakanka naršyti internete, bendrauti su draugais, klausyti muzikos, žiūrėti filmus ir dirbti su dokumentais. Kompiuteryje nėra operacinės sistemos – minėtiems veiksmams būtinos programos įdiegtos (atnaujinti programų taip pat nepavyks, bet gamintojai džiugina: jokios rizikos „pasigauti“ virusą). Juokingiausia tai, kad šis kompiuteris naudoja vos du vatus elektros energijos. Jame yra vos penktadalis detalių, kurios naudojamos kiekviename namų kompiuteryje, bet būtiniausios jungtys yra. Kaina – 250 JAV dolerių (apie 550 litų), dar reikės monitoriaus, klaviatūros, pelės ir t.t. Už tokią kainą galima nusipirkti ir galingesnį kompą, bet jau minėjau – šis skirtas eko fanatikams.
Elektronika gamtoje
Manęs tas kompiuteris nesudomino – vis tiek prireikia ar kokį video sumesti, ar nuotrauką padailinti... O esant apribojimams būtų daugiau bėdos, nei naudos.
Bet, manau, svarbiausia yra gamtai nekenkti. Ir tik kai esi pakankamai susiprotėjęs imiesi jai padėti. O iki tol galima, kad ir, apsimesti didžiu gamtos mylėtoju. Tarkim, auginti kokį nors gyvį. Tiktų, pavyzdžiui, kokia nors vilnos nešiotoja. JAV Pitsburgo mieste yra išskirtinė avis – visa metalinė, su šešiomis kojomis, o iš papilvės jai išlindęs laidas. Nauda iš jos menka – eina sau, nosimi braukia per žemę (šiek tiek apkarpydama žolę) ir mekena. Bet pažiūrėti gražu. Ir paklausyti. Privalumas tas, kad jos bent prižiūrėti nereikia: toliau, nei leis laidas, nenueis, o ir į medį neatsitrenks – galvoje įmontuoti sensoriai.
O kol avis graužia žolę, šeimininkas gali atsipūsti prie ežero, užmesti meškerę. Labiausiai erzinanti žvejybos dalis, žinoma, yra laukimas. Gal kažkam tai yra malonumas. Bet kokiu atveju, smalsuoliai gali pamiršti nerimo valandas ant ežero kranto. Už šimtą dolerių (apie 220 litų) įsigijus „Fish TV“ įrangą galėsite ne tik tiesiogiai stebėti, kaip žuvys juokiasi iš jauko, bet ir visa tai įsirašyti.
Aklųjų problemos
Visgi technologinė pažanga džiugina ne visus. Štai pasaulio aklieji ir silpnaregiai skundžiasi, kad ateityje jiems bus pavojingiau gatvėse, mat naujieji ekonomiški automobiliai neskleidžia beveik jokio garso, o eidami per gatvę jie orientuojasi būtent pagal variklių gausmą.
Jei, neduokdie, kas įvyktų, pažeidėją derėtų nufotografuoti. Neregiams ateityje didelių problemų nekils, mat sukurtas „aklųjų fotoaparato“ prototipas – vaizdas būtų atvaizduojamas „iškilimais“. Aišku, yra fotografų, kurie ir turėdami puikią regą fotografuoja užsimerkę, bet čia jau kita šneka.
