Papildomas išmokas, skirtas autorių kompensacijoms už kūrinių kopijavimą, norima rinkti už USB atmintines, kompiuterių standžiuosius diskus, vaizdo ir garso atkūrimo įrangą, telefonus ir net spausdintuvus.
Dar prieš metus parlamentaro Juliaus Dautarto parengtų Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ankstesnėse sesijose Seimas taip ir nespėjo apsvarstyti – jas užgožė svarbesni darbai. Šias pataisas Seimas prisiminė po vasaros atostogų. Parlamentas jau pritarė joms po pateikimo, artimiausiu metu jas svarstys Seimo komitetai.
Situacija pasikeitė
Nors nuo pataisų rengimo praėjo daugiau nei metai ir situacija rinkoje pasikeitė, pataisos iš esmės liko tokios pat.
Informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ atstovė Vilma Misiukonienė pastebi, kad pataisose neatsižvelgta į pernai Europos Teisingumo Teismo paskelbtą „Padawan“ bylos nutartį. Teismas išaiškino, kad atminties laikmenos ir įranga gali būti apmokestinta tik mažmeninėje rinkoje – prekes parduodant vartotojams. Be to, kompensacija autoriams būtinai turi būti subalansuota, t.y. nustatoma pagal autoriams patiriamą žalą.
Tokiais įstatymų projektais mus bandoma grąžinti į 1960-uosius, kai buvo sugalvotas tų įrenginių apmokestinimas, – sakė V.Misiukonienė.
Taip pat Europos Komisija (EK) paskelbė Intelektinės nuosavybės teisių skaitmeniniame amžiuje strategiją. Kitų metų pradžioje šiuo klausimu turėtų būti paskelbta speciali direktyva, joje būtų numatyta laikmenų ir įrangos apmokestinimo reforma.
„Ši direktyva pakeis visą autorių teisių administravimo skaitmeninėje erdvėje sampratą. Tai reiškia, kad tie būdai ir metodai, kurie buvo iki šiol, iš principo keisis. Visa sistema keisis, – sakė V.Misiukonienė. – „Padawan“ ir naujos direktyvos šviesoje akivaizdu, kad autorių teisių sistema privalo keistis. Kadangi technologijos vystosi ir nestovi vietoje, akivaizdu, kad ji turi keistis į tą pusę. O tokiais įstatymų projektais mus bandoma grąžinti į 1960-uosius, kai buvo sugalvotas tų įrenginių apmokestinimas.“
„Infobalt“ siūlo parlamentarams palaukti naujos EK kolektyvinio teisių valdymo pagrindų direktyvos ir įstatymus derinti su ja, o ne su sistema, kuri „pasmerkta mirti“.
Įskaičiuoja į kūrinį
Neseniai Lietuvoje pradėjo veikti skaitmeninė muzikos ir knygų parduotuvė „iTunes“, kurioje parduodami kūriniai yra licencijuoti bei apsaugoti nuo neteisėto kopijavimo. Taigi už joje pirktų kūrinių atgaminimą kituose įrenginiuose ar kopijų darymą autoriui atskirai nieko kompensuoti nereikia – prekiaudamas savo muzika šioje platformoje jis pats sutinka, kad tai būtų daroma. Kitaip sakant, vadinamoji „kompensacija“ yra įskaičiuota į pirkinio kainą.
Kodėl „leidimo kopijuoti“ negalima įskaičiuoti į visų kūrinių kainą? Juk nevisi telefonų, USB atmintinių, atminties kortelių ar televizorių vartotojai įrenginius naudoja kūriniams kopijuoti.
Tokias kompensacijas renkančios ir paskirstančios Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Agnė Masalskytė autorių problemas lygino su valstybinės reikšmės projektais – geležinkeliu „Rail Baltica“ ar elektros jungtimi su Lenkija.
„Kodėl už naują geležinkelį moka ne tik tie, kurie faktiškai juo naudosis ar naudojasi? Argi nebūtų logiškiau, jei pinigai už europinį geležinkelį būtų renkami iš tų, kurie juo važiuoja arba veža krovinius, o ne iš tų, kurie turi tik teorinę galimybę ja pasinaudoti?“ – retoriškai klausė ji.
Kas pirktų MP3 grotuvą, jei ten nekopijuotų muzikos? Šiuo ir kitais atvejais laimi tik įrangą pardavęs asmuo, tačiau ne kūrėjai ir ne atlikėjai, – pastebėjo A.Masalskytė.
Tiesa, nors tokie projektai finansuojami mokesčių mokėtojų pinigais, AGATA kategoriškai nesutinka, kad laikmenoms yra užkraunamas mokestis ir nuolat pabrėžia, jog tai yra kompensacija autoriams.
„Piratinių“ kopijų nelegalizuoja
Šia rinkliava atlyginamas autorių teisių suvaržymas, t.y. leidimas pasidaryti legaliai nusipirkto kūrinio kopiją asmeninėms reikmėms (bet ne „piratinių“ kopijų platinimas).
„Už tuščias laikmenas ir įrangą visoje Europos Sąjungoje (ES) moka tie, kurie gauna naudą jas parduodant – būtent jas įvežantys asmenys. Kas pirktų MP3 grotuvą, jei ten nekopijuotų muzikos? Šiuo ir kitais atvejais laimi tik įrangą pardavęs asmuo, tačiau ne kūrėjai ir ne atlikėjai“, – pastebėjo A.Masalskytė.
Anot AGATA vadovės, lyginant su kitomis ES šalimis atlyginimo už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais srityje Lietuva „ir taip atsilikusi“. Mat už daugelį šiuolaikinių laikmenų kompensacijos renkamos 21 Bendrijos narėje.
Renka tik už „atgyvenas“
Įstatymo pataisų rengėjai aiškina, kad plėsti įrenginių sąrašą reikia dėl besikeičiančių technologijų.
Šiuo metu atlygis autoriams renkamas už „atgyvenusias“ laikmenas, pavyzdžiui, vaizdajuostes, garsajuostes, kompaktinius diskus. Be to, remiantis Europos valstybių praktika, apmokestinamos ne tik laikmenos, bet ir įrenginiai, kurie turi atminties įrangą, kuriais galima meno kūrinius tiražuoti ar kopijuoti.
Pataisose numatoma, kad kompensacinis atlygis autoriams bus renkamas už visas parduotas atminties korteles, USB atmintines, išorinius ir vidinius kompiuterių atminties diskus, garso ir vaizdo leistuvus bei televizorius su įrašymo funkcija, mobiliuosius telefonus ir kitą įrangą.
Laikmenas, atsižvelgiant į jų talpą, siūloma apmokestinti nuo 50 ct iki 15 Lt. Garso ir vaizdo leistuvus (MP3 grotuvus, namų kino sistemas, radijo imtuvus, mobiliuosius telefonus, televizorius ir kt.) siūloma apmokestinti nuo 1,5 Lt iki 40 Lt. Asmeniniai kompiuteriai būtų apmokestinti 20 Lt. Kopijavimo aparatus siūloma apmokestinti iki 3 proc. tarifu.
