Konkurencijos CPO judriojo ryšio pirkimuose neliko spalio pradžioje, kai sutartį su organizacija nutraukė bendrovė „Omnitel“. Kitas operatorius, „Bitė Lietuva“, iš CPO sistemos pasitraukė dar rugpjūtį.
Tačiau el. kataloge likus vienam tiekėjui – „Tele2“ – mobiliojo ryšio pirkimai ir toliau vykdomi. CPO funkcijas atliekanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) teigia, kad „nėra teisinio pagrindo nutraukti sutartį“ su minėta bendrove.
„CPO tikslas – mažinti valstybės išlaidas viešuosius pirkimus vykdant skaidriai bei atstovauti viešąjį interesą. Perkant judriojo ryšio paslaugas viešajam sektoriui (t.y., kai už paslaugas mokama visų mokesčių mokėtojų pinigais) svarbiausias tikslas yra tinkama paslauga už mažiausią kainą“, – „15min“ sakė CPVA Pirkimų sprendimų skyriaus viršininkė Jurgita Kuklierienė.
Anot jos, mobiliojo ryšio paslaugas norinčios pirkti organizacijos turi pačios nuspręsti, ar jas tenkina CPO kataloge siūlomos paslaugos. Jei jos netenkina poreikių, tuomet derėtų skelbti viešąjį konkursą.
Konkursas – kitąmet
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teigia, kad kol bus surengtas naujas konkursas, mobiliojo ryšio pirkimai gali būti vykdomi per CPO, nes Viešųjų pirkimų įstatymas to daryti nedraudžia.
„Nors likęs tik vienas tiekėjas, „Tele2“, tačiau jis paslaugas pagal šią sutartį numatęs teikti žemiausiomis kainomis – už 0,00 Lt. Vadinasi, bus perkama racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. O tai ir yra viešųjų pirkimų tikslas. Tačiau apskritai situacija nėra normali, todėl CPO turėtų skelbti naują judriojo ryšio paslaugų pirkimo konkursą, kuris gali užtrukti apie 4–5 mėnesius“, – teigė VPT atstovė Aušra Pocienė.
Nors likęs tik vienas tiekėjas, „Tele2“, tačiau jis paslaugas pagal šią sutartį numatęs teikti žemiausiomis kainomis – už 0,00 Lt. Vadinasi, bus perkama racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, – teigė A.Pocienė.
CPVA planuoja naują konkursą skelbti 2012 metų pirmąjį ketvirtį.
Šiuo metu vykdoma perkančiųjų organizacijų apklausa dėl CPO siūlomų paslaugų kokybės, apimant visas siūlomas produktų grupes el. kataloge, tarp jų – ir judriojo ryšio paslaugas. Į apklausos anketą įtraukti visų mobiliojo ryšio operatorių anksčiau išsakyti siūlymai dėl papildomų paslaugų įtraukimo į konkurso sąlygas.
Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją į anketą įtrauktos tik tos paslaugos, kurias siūlo visi operatoriai (pvz., interneto telefone duomenų perdavimo greitis ir kokybė; „Blackberry“ paslauga; organizacijai dedikuotas asmeninis vadybininkas; duomenų perdavimo paslauga užsienyje; skambučių nukreipimas; balso paštas; mokėjimas už parkavimą; vaizdo telefonija; konferencinis pokalbis ir t.t.).
Atsižvelgiant į perkančiųjų organizacijų poreikius bus nuspręsta dėl paslaugų sudėtinių dalių ir kriterijų.
Pasigedo konkurencijos
Kompanijos „Omnitel“ ir „Bitė“ pateikia panašias pasitraukimo iš CPO priežastis. Esą sistema yra ydinga ir neužtikrina konkurencijos, o į jų siūlymus nebuvo atsižvelgta.
Bene pagrindinis nurodomas trūkumas yra tas, kad visiems operatoriams pasiūlius vienodą kainą pirkimus per CPO laimi tas operatorius, kuris pirmasis 2010 metais pasirašė preliminariąją sutartį – „Tele2“.
CVPA abejones dėl iškreipiamos konkurencijos vadina nepagrįstomis. „Svarbu paminėti, kad iki rugpjūčio 17 dienos įvyko 85 pirkimai, iš kurių buvo tik 5 atvejai, kai laimėjo anksčiausiai pasiūlymus preliminariosioms sutartims sudaryti pateikusi įmonė“, – nurodo CVPA.
Nesulaukė reakcijos
„Omnitel“ Juridinio skyriaus vadovas Vitalijus Kirvaitis teigia, kad CPO sistemos trūkumus bendrovė įvardijo dar gegužės mėnesį. Ji siūlė tais atvejais, kai siūloma vienoda kaina, atsižvelgti į paslaugų kokybę.
„Mes sutikome ir sutinkame, kad kainos kriterijus yra labai svarbus, tačiau, mūsų nuomone, jei kainų pasiūlymas yra vienodas, turi būti vertinama, kokios kokybės paslauga perkama. Jei į mūsų pasiūlymus būtų atsižvelgta, valstybė už tą pačią kainą galėtų įsigyti geresnės kokybės paslaugas“, – sakė V.Kirvaitis.
„Omnitel“ siūlė atsižvelgti į realų perkančiosios organizacijos naudojimosi paslaugomis pobūdį, tiekėjų siūlomų paslaugų kokybę, tinklo aprėptį ir kokybę ir pan.
„Atsakingos valstybės institucijos diskusijų metu nerodė valios keisti pirkimų per CPO procedūras, todėl mes nusprendėme nebedalyvauti konkursuose, kuriuose nėra realios konkurencijos. Savo siūlymus esame pateikę CPO, tačiau iki šiol iš šios institucijos neturime jokio atsakymo, todėl galima sakyti, kad šiuo metu diskusijos nevyksta. Mums belieka tikėtis, kad į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta kitais metais pasirašant naują sutartį“, – vylėsi „Omnitel“ atstovas.
Skirtingi poreikiai
Bendrovė „Bitė“ antrina, kad valstybinių įmonių poreikiai yra skirtingi – vienoms užtenka pokalbių ir SMS žinučių, kitoms reikia ir tarptinklinio ryšio, el. parašo, trumpųjų numerių, stacionarios telefonų stotelės prieigos, mobiliojo interneto Lietuvoje ir užsienyje bei kitų paslaugų. Tad dalis platesnių poreikių turinčių organizacijų negali tinkamai organizuoti pirkimo per CPO sistemą.
Kadangi taip pat liko neišgirsta, ji pasitraukė iš CPO sistemos.
„Po mūsų pasitraukimo įvyko keletas „Bitės“ atstovų susitikimų su CPO, tačiau apie rezultatus kalbėti dar anksti, diskusijos tebevyksta. Mūsų vertinimu, realus pakeitimų įgyvendinimas užtruktų apie pusę metų ar ilgiau. Jeigu CPO sisteminės klaidos bus ištaisytos ir konkurencijai sąlygos bus sudarytos, „Bitė“ vėl dalyvautų CPO rengiamuose konkursuose“, – teigė „Bitės“ generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams Chrisas Robbinsas.
Akivaizdu, kad jei jų klientas, anksčiau mokėjęs 11 centų (arba 19 centų, kaip Seimo kanceliarija) už minutę, nueis į CPO, mūsų konkurentai, norėdami jį išlaikyti, turės pasiūlyti ne daugiau nei 1 cento už minutę kainą. Tai reiškia kelis, keliolika ar net keliasdešimt kartų mažesnes pajamas, gaunamas iš to kliento, – sakė A.Baranauskas.
Jo nuomone, CPO likus tik vienam operatoriui sistema tapo nepajėgi užtikrinti konkurencijos, todėl institucijos turėtų įsivardinti, kokios paslaugos jiems yra svarbiausios ir „svarstyti alternatyvius skaidrius konkurso organizavimo būdus“.
Nelupikauja
„Tele2“ teigia, kad dėl išnykusios konkurencijos yra kalti patys konkurentai, pasitraukę iš CPO sistemos. Be to, likusi vienintele mobiliojo ryšio tiekėja CPO sistemoje, „Tele2“ teisingumo klausimą išsprendė nustatydama mažiausią įmanomą – nulinį – paslaugų tarifą. Perkant jos paslaugas per CPO pokalbiai, SMS žinutės ir interneto duomenys yra nemokami. Tiesa, už kiekvieną abonentą reikia mokėti minimalų paslaugos mokestį – 15 Lt per mėnesį.
Beje, nuo spalio 3 dienos, kai „Tele2“ liko vienintelis mobiliojo ryšio tiekėjas CPO sistemoje, iki vakar dienos įvyko 15 konkursų. Iš jų du laimėjo „Omnitel“.
„Nulinius tarifus nusprendėme pasiūlyti kaip tik dėl to, kad pasitraukus konkurentams CPO neliko pačios konkurencijos. Tikime, kad rinkoje būtent konkurencija nustato teisingą kainą, todėl tol, kol konkurencijos nėra, siūlome mažiausią įmanomą kainą“, – teigė „Tele2“ Viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas.
Anot jo, net siūlydama nemokamas paslaugas bendrovė netiesiogiai patiria naudą – „Tele2“ pasirinkę klientai įsitikins, kad paslaugų kokybė yra vienoda. Be to, „Tele2“ tiki, kad CPO yra skaidriausia pirkimų sistema Lietuvoje, ir ją palaiko.
„Skelbti viešuosius konkursus, žinoma, galima. Bet tokiu atveju įstaigos linkusios permokėti. Dar daugiau, kartais jos tiesiog mulkinamos. Tarkime, vienas iš būdų tai padaryti yra pakelti telefonų kainas, o vėliau pasiūlyti didesnę nuolaidą“, – pastebėjo A.Baranauskas.
Sąlygas žinojo
Pasak „Tele2“ atstovo, prisijungdami prie CPO sistemos konkurentai žinojo „žaidimo taisykles“ – visos jos buvo įrašytos jų pasirašytoje sutartyje. Taip pat ir tai, kad esant vienodiems pasiūlymams konkursą laimi pirmoji sistemoje užsiregistravusi bendrovė.
„Ta sutartis galioja ne pirmus metus ir visi operatoriai pasirašė ją žinodami šias sąlygas. Nebent, žinoma, jie neskaito sutarčių, kurias pasirašo, kuo tikrai netikiu, – sakė pašnekovas. – Sprendimas rinktis tą, kuris pasirašė preliminariąją sutartį pirmas, yra vienas iš būdų nustatyti laimėtoją. Juo labiau, kad operatoriai sąžiningai konkuravo, kuris pirmas pasirašys šią sutartį.“
Jis pastebėjo, kad CPO sistema skirta tipinėms prekėms ir paslaugoms pirkti, o mobilusis ryšys yra kaip tik tokia paslauga. Anot jo, visų mobiliojo ryšio paslaugų kokybė yra vienoda, o nuo „force majore“ situacijų neapsaugotas nė vienas – tai įrodo pastarosiomis savaitėmis visų operatorių patirti sutrikimai. „Natūralu, kad tokiu atveju lemiamu kriterijumi tampa kaina“, – sakė A.Baranauskas.
VPT duomenimis, įstaigos, pirkusios ryšį per CPO, už pokalbių minutę moka vidutiniškai 3-4 ct už min., o institucijos, viešuosius pirkimus organizavusios savarankiškai, moka vidutiniškai po 11-16 ct už min. CPVA duomenimis, 2011 metais judriojo ryšio paslaugų kainos svyravo nuo 0 iki 1 ct už minutę.
„Tele2“ atstovas pastebėjo, kad absoliučią daugumą biudžetinių organizacijų rinkos dalies šiuo metu valdo „Bitė“ ir „Omnitel“.
„Akivaizdu, kad jei jų klientas, anksčiau mokėjęs 11 centų (arba 19 centų, kaip Seimo kanceliarija) už minutę, nueis į CPO, mūsų konkurentai, norėdami jį išlaikyti, turės pasiūlyti ne daugiau nei 1 cento už minutę kainą. Tai, savo ruožtu, reiškia kelis, keliolika ar net keliasdešimt kartų mažesnes pajamas, gaunamas iš to kliento. Kuo daugiau tokių klientų, tuo labiau smunka ir pajamos“, – kalbėjo jis.
Prievartos nėra
Šiuo metu ministerijos, joms pavaldžios valstybės įstaigos ir įmonės gali skelbti mobiliojo ryšio pirkimo viešuosius konkursus, jei CPO kataloge siūlomos paslaugos neatitinka jų poreikių. Visos kitos perkančiosios organizacijos savarankiškai sprendžia, aš skelbti viešąjį konkursą, ar pasinaudoti CPO sistema.
Šiais metais per CPO sistemą jau įvykdyti 1727 pirkimai už 119,5 mln. litų. Šia paslauga naudojasi apie 750 organizacijų.
Viešųjų pirkimų tarnyba anksčiau skelbė, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos įstaigos už mobilųjį ryšį kasmet permoka po mažiausiai 26,6 mln. litų.
