Tikriausiai visi mintyse turi susidėlioję idealų butą. Maniškis, matyt, mažai skiriasi nuo daugumos – didelė lova miegamajame, nedidelė virtuvė, erdvi svetainė su minkštasuoliu... Tik jei dauguma svetainėje komponuoja televizorių, mano mintyse jau kurį laiką kirba projektorius.
Kinas ant sienos
Neseniai kompanijos „Epson“ į rinką paleistas projektorius „EH-DM3“ tikrai gali būti vadinamas namų kino sistema. Jis turi vidinius garsiakalbius bei integruotą DVD grotuvą, taigi užtenka projektorių įjungti, įdėti DVD ir po kelių sekundžių filmas jau sukasi ant sienos.
 |
| Projektorius „Epson EH-DM3“. |
Projektorius gali paleisti ne tik vaizdo, bet ir garso failus ar rodyti nuotraukas. Taip pat jis turi USB jungtį, taigi mediją galima tiesiog įkelti į USB raktą. Iki visiškos tobulybės trūksta tik atminties kortelių jungties, kad būtų galima rodyti nuotraukas neįjungus kompiuterio.
Gaila, kad projektoriaus grotuvo nuskaitomų failų formatų sąrašas ribotas (DivX ir MPEG vaizdo įrašai, JPEG nuotraukos, MP3 ir WMA garso įrašai).
Žinoma, prie projektoriaus galima prijungti kompiuterį ar televizorių įprasta VGA ar aukštos raiškos vaizdą perduodančia HDMI jungtimi. Tuomet galima leisti, ką panorėjus.
Vidinių garsiakalbių visiškai užtenka įprastam vartojimui, bet jei esate tikras kinomanas, arba žiūrėsite koncertą, patartina prijungti stipresnius garsiakalbius.
„EH-DM3“ raiška siekia 960x540 taškų – tai bene dvigubai mažiau, nei daugumos naujų televizorių. Bet žiūrint filmą 4–5 metrų atstumu taškų beveik nesimato.
Taip pat nustebino tai, kad net dienos šviesoje projektoriaus vaizdas matosi pakankamai ryškiai. O jausmas – kaip minikinoteatre.
Projektorių taip pat galima naudoti žaidimams ar prijungus mikrofoną dainuoti karaokę.
Tiesa, bute jam reikėtų numatyti nuolatinę vietą, nes nešioti 4,4 kg svorio aparatą po kambarį nėra didelis malonumas. O ir sudaužyti baisu, kur užkliuvus.
Kaina – apie 2 tūkst. Lt.
Rankų treniruoklis
Kitas svajonių (deja, ne realybės) buto komponentas galėtų būti lietimui jautrus monitorius. Toks, kaip „Samsung LD220Z“.
Kelis liečiamus taškus vienu metu galintis fiksuoti 54 cm įstrižainės monitorius vaizdą transliuoja aukšta raiška – 1920x1080 taškų. Monitorius sunkokas ir stovi ne fiksuotoje padėtyje, tačiau paremtas ant slankios kojelės – matyt, kad monitorius nenugriūtų, jei paspausi per stipriai. Be to, jis turi integruotus garsiakalbius, taigi prijungus prie stacionaraus kompiuterio jo „dėžę“ galima paslėpti kur nors giliai.
Tiesą sakant, galvojau, kad dirbti lietimui jautriu monitoriumi bus ne taip patogu. Aišku, visą dieną neištverčiau – rankos pavargtų, bet kelias valandas panaršyti internete ar šiaip ką „pažaisti“ atrodo patogiau nei naudojantis pele.
Įlindęs į internetą pasijunti kaip tikras stebukladarys – kilnoji rankas, spaudinėji nuorodas, o puslapiai vos spėja „vartytis“. Šiuo monitoriumi itin patogu „skrolinti“ ilgąjį 15min.lt „frontą“, taip pat lengva piešti ar redaguoti nuotraukas. Didesnių bėdų gali kilti nebent rašytojams. Įvesti adresą ar tiesiog parašyti kelis žodžius galima ant ekrano „išsitraukus“ virtualią klaviatūrą. Bet ilgo teksto (pvz., šio straipsnio) ja neparašyčiau. Arba tai užtruktų visą dieną...
Visgi gamintoją galima pagirti už ryškų vaizdą ir puikiai veikiančius lietimo sensorius, kurie pirštą ar tušinuką „pajunta“ ~1 mm iki ekrano.
Bene didžiausias minusas, kad monitorius nuolat stovi per rankos atstumą, taigi ilgainiui gali įskausti akys, į ekraną žiūrint iš taip arti.
Kaip teisingai pastebėjo redaktorė, tokie monitoriai labiau tinka ne namų, bet viešo naudojimo kompiuteriams, tarkim, verslo centruose ar viešojo susibūrimo vietose. Pvz., jei nori greit peržiūrėti naujienas, parašyti trumpą el. laišką ar atlikti kitą darbą.
Kaina – apie 1,3 tūkst. Lt.
