Liepos 2-sios naktį paskutinės Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos paslapčia pasitraukė iš Bagramo aviacijos bazės – vienos didžiausių visame regione, kur amerikiečiai ir jų sąjungininkai išbuvo beveik 20 metų. Afganistano nacionalinė armija apie tai, kad Bagramas paliktas, sužinojo tik tuomet, kai amerikiečių lėktuvai ir sraigtasparniai nusileido maždaug už 70 kilometrų į pietryčius esančiame Kabulo oro uoste.
Bazėje buvo atjungta šviesa, tačiau palikta milijardų vertės turto: nuo trečiojo lygio karo ligoninės su brangia medicinos įranga ir atsargomis iki įvairiausio turto sandėliuose. Aikštelėse liko tūkstančiai karinių ir civilinių transporto priemonių, visos be raktelių. Švariausiai išvalyta tik vadavietė, kur pirmojo slaptumo patalpose palikti tik baldai ir kompiuterių laidai. Bagramo bazė pažįstama ir Lietuvai. Būtent čia 2002-2004 metais apgriuvusiame pastate buvo įkurdinti pirmieji Specialiųjų operacijų junginio eskadronai „Aitvaras“, iš Bagramo visureigiais vykdavę į užduotis įvairiose Afganistano vietose.
Amerikiečių atsitraukimas, paliekant didelės vertės karinio turto atsargas, nulemtas prezidento Joe Bideno pareiškimo, kad jo šalies pajėgos visiškai paliks Afganistaną iki rugpjūčio pabaigos. Vienintelės 650 karių – beveik bataliono dydžio pajėgos – liks saugoti Jungtinių Valstijų ambasados Kabule. Išsigabenti didžiąją dalį įrangos, Afganistane nesant geležinkelių ar jūros uostų, kainuotų kelis kartus brangiau nei turto vertė, todėl deklaruojama, kad tinkama naudoti technika ir atsargos perduodamos Afganistano valdžios institucijoms, pirmiausia Nacionalinei armijai. Visgi pasitraukimo iš Bagramo atveju nebuvo apskritai jokių perdavimo procedūrų. Amerikiečiai išnyko, ir tiek.
Vaizdai, kuriuose užfiksuota paliekama technika, skatina pakalbėti apie Lietuvos kariuomenės reikalus. Nuotraukose užfiksuoti šarvuotieji visureigiai ir sunkvežimiai gerai pažįstami Lietuvos kariuomenei ir net iš dalies lėmė šiuo metu vykstančius karinės technikos atnaujinimo procesus.
