Lietuvos vartotojų jau seniai nebestebina telefoninių pokalbių įrašymas paskambinus į banką, mokesčių inspekciją, mobilaus ryšio operatoriui ir kitiems paslaugų teikėjams, kadangi apie tokį duomenų tvarkymą jie yra informuojami, rašoma ketvirtadienį išplatintame Lietuvos vartotojų instituto pranešime.
Tačiau nerimą kelia abejonės, ar niekas jų neseka be jų pačių sutikimo. Tokį nerimą pakursto tai, kad internete galima rasti daug ir įvairios įrangos, skirtos slaptam sekimui. Tai ne tik vaizdo kameros, pasiklausymo įrenginiai, bet ir programinė įranga, skirta mobiliesiems telefonams. Internetinėse parduotuvėse galima rasti tokį parduodamos sekimui skirtos programinės įrangos aprašymą:
įeinančių ir išeinančių skambučių stebėjimas realiu laiku (visi skambučiai iš mobiliojo telefono, kuriame įdiegta sekimo programinė įranga, automatiškai įrašomi į serverį ir gali būti bet kada perklausomi);
SMS kontrolė (kopijų gavimas) realiu laiku – (SMS žinutės iš sekamo mobiliojo telefono persiunčiamos į serverį arba tiesiai į pasirinktą mobilųjį telefoną);
Kontroliuojamojo telefono buvimo vietos nustatymas (stebimo telefono buvimo vietos, koordinačių gavimas į serverį);
Aplinkos klausymasis/GSM blakė (galima klausytis garsų ir pokalbių, kurie vyksta šalia mobiliojo telefono, kuriame įdiegta sekimo programinė įranga);
Taip pat pažymima, kad visos nurodytos funkcijos veikia tik tuomet, kai sekamo asmens telefonas yra perprogramuotas.
Programos veikimas yra nepastebimas, ji veikia visuose mobiliųjų operatorių tinkluose. Sekimui skirtą programinę įrangą galima perrašyti ir į kitą mobilųjį telefoną, tačiau vienu metu programa gali veikti tik viename telefone.
Gresianti atsakomybė
Susipažinus su šios sekimui skirtos programinės įrangos ypatybėmis, gali kilti įtarimų, ar niekas jūsų neseka, o galbūt kažkam gali kilti mintis patiems pašnipinėti. Tačiau, vartotojams svarbu žinoti, kokia atsakomybė gresia už panašios sekimui skirtos įrangos neteisėtą naudojimą.
Slapto sekimo įrenginių ir įrangos įsigijimas pats savaime nėra neteisėtas, tačiau jų naudojimas gali užtraukti atsakomybę (net ir baudžiamąją), jei jų naudojimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos: kokia sekimo įranga naudojama, ar ją naudoja fizinis ar juridinis asmuo ir kokiu tikslu, ar asmuo, kurio atžvilgiu tokia įranga naudojama, yra apie tai informuotas ir pan. Priklausomai nuo to, skiriasi ir teisės aktų taikymas.
Asmeniui, neteisėtai naudojančiam sekimo įrangą, gręsia baudžiamoji, administracinė arba civilinė atsakomybė.
LR Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą; asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimą; neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą; neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už:asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą; duomenų subjekto teisių pažeidimus; Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme numatyto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimus.
LR Civilinis kodeksas užtikrina teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.
Priklausomai nuo to, koks pažeidimas padarytas, sekamas asmuo turi kreiptis į policiją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba teismą.
