Tai koks gi yra tas „slaptasis ingredientas“, kuris naująją ryšio technologiją iškels visa galva aukščiau už šiandien jau praktiškai kiekvienam įprastą 4G ryšį? Ogi toks mažutis, siaurutis fokusas – siaurosios juostos ryšys, skirtas daiktų internetui.
Kalbant apie 5G gana dažnai prasitariama, kad jeigu „Nokia“ šūkis kadaise buvo „Sujungti žmones“, tai 5G šūkis turėtų būti „Sujungti daiktus“. Pavyzdžiui, šaldytuvą su maisto prekių parduotuve, kad jame visada būtų pieno ir kiaušinių. Arba automobilį su dideliu autonominių automobilių tinklu, kad mūsų transporto priemonė visada žinotų, jog štai ten iš už posūkio po 15 sekundžių pasirodys kitas automobilis.
Tokiu būdu ir eismo saugumas bus padidintas, ir automobiliai susitars, kuriam reikėtų nestipriai sulėtinti, kad per sankryžą galima būtų pralėkti be reikalo nestabdant – bus ir abiem greičiau, ir degalų sutaupyta, nes nereikės akceleruoti po stabdymo. O elektros ar vandens skaitliukas galės pats pranešti paslaugų teikėjui apie mūsų sąnaudas – net tada, kai bus kur nors giliai rūsyje.
Kas apskritai yra tas siaurosios juostos ryšys? Oficialiuose tarptautiniuose dokumentuose jis žymimas kaip NB-IoT (angl Narrow Band Internet of Things), tokiu būdu pažymint, kad tai yra ryšys ne žmonėms, o daiktams jungti. Pagal oficialų aprašą tai – mažos galios ir didelio aprėpties ploto technologija, kuri gebės jungti įvairiausius daiktų interneto įrenginius ir paslaugas, kuris naudos labai mažai energijos ir efektyviai išnaudos jai išskirtą elektromagnetinio spektro dalį. Daugeliu atveju naudojant tokio tipo technologiją vieno akumuliatoriaus įkrovimo teoriškai turėtų pakakti net dešimčiai metų nepetraukiamo veikimo.
Tokių daiktų su NB-IoT galimybėmis aptarnavimas patogus ir ryšio operatoriui: viena bazinė stotis gali aprėpti teritoriją net 60 km atstumu ir dėl mažų siunčiamų duomenų paketų aptarnauti milžiniškus kiekius (dešimtis tūkstančių) prijungtų daiktų.
Tiesa, nors pastaruoju metu ši technologija yra siejama su 5G ryšiu, iš tiesų ji yra net paprastesnė už 2G/3G technologijas ir gali veikti bet kurios kartos mobiliojo ryšio tinkluose. Jos sąsaja su 5G atsirado daugiausiai dėl lygiagretaus technologijų vystymo. Tik, iš dalies dėl to paties paprastumo, NB-IoT dienos šviesą išvydo anksčiau ir jau dabar gana sparčiai populiarėja.
Rugsėjo 23 d. Stokholme vykusiame renginyje „IoT Day“ ekspertai pasakojo, kad šiuo metu dominuojanti NB-IoT technologijos panaudojimo sritis yra išmanieji skaitikliai (elektros, vandens), bet kai kuriose vietovėse ši technologija jau naudojama ir automobilių parkavimo vietų užimtumo stebėjimui, ir išmaniųjų gatvės šviestuvų valdymui, ir išmaniųjų pastatų valdymui. Kinijoje labai populiari miestų oro taršos stebėjimo įranga, stebėjimo rezultatus į duomenų centrą perduodanti per NB-IoT technologiją.
Bet tai – tik pati šios itin perspektyvios technologijos naudojimo pradžia. O ekspertų nuomonės apie tai, ką ji žmonėms duos ateityje, gali atrodyti panašios į mokslinės fantastikos lygio svaičiojimus. Nors jeigu kas nors jums būtų prieš dešimtmetį pasakęs, kokios bus šiandienos išmaniųjų telefonų ir ryšio tinklų galimybės, tikriausiai būtumėte pirštą prie smilkinio pasukioję.
Taigi, kaip siaurosios juostos ryšys pagerins mūsų gyvenimus?
Ryšio operatoriai ir telekomunikacijų įrangos gamintojai nurodo tokias „išmanizacijos“ galimybes: išmaniosios parkavimo vietos dar suteiks galimybę dar važiuojant į miestų centrą sužinoti, kiek laiko reikės sukti ratus gatvėmis, kol surasite vietą arba praneš apie atsilaisvinusią automobilio statymo vietą kur nors netoliese. Teoriškai tą pačią technologiją būtų galima panaudoti ir parkavimo vietos rezervavimui, tačiau būtų sunku patikėti, kad tokia technologija būtų efektyvi – greičiausiai laisvą vietą užims ne tas, kas rezervavo, o tas, kas pirmas ją pamatė.
Žemdirbystės stebėsena per NB-IoT jutiklius leis ūkininkams nuolat matyti savo pasėlių būklę: kuri laukų vieta jau reikalauja vandens, o kur dirvos cheminė analizė rodo maistinių medžiagų trūkumą. Tai leistų sutaupyti ir vandens, ir trąšų, ir kuro. O tai labai patiktų ekologiško maisto gerbėjams – daržovės nebūtų pertręštos. Dar labiau patenkinti būtų bendrosios ekologijos šalininkai – būtų deginama mažiau kuro trąšų gamybai ir pergabenimui. Nors kai kurie trąšų prekybos magnatai tuo gali būti nepatenkinti...
Kinijoje diegiami oro kokybės stebėjimo jutikliai veikiausiai ateityje paplis po visus pasaulio miestus – jie leistų priimti toli siekiančius politinius sprendimus (pvz., aktyviau subsidijuoti elektromobilių prekybą, vystyti jiems palankią infrastruktūrą) arba, pajutus gresiančią taršos krizę, imtis greitų problemos šalinimo būdų, kokių pastaraisiais metais jau teko matyti (pvz., selektyvaus automobilių eismo ribojimo pagal taršos klasę ar net automobilio numerį – lyginį arba nelyginį).
Išmanieji skaitliukai – jau dabar dominuojanti NB-IoT technologijos taikymo sritis. Ir būtent ši technologija yra patogi tuo, kad skaitliukas gali būti kad ir rūsyje, kaimo glūdumoje. Paslaugų teikėjas dėl mažo persiunčiamų duomenų kiekio ir didelės tolerancijos ryšio kokybės trūkumams duomenis apie sunaudotas dujas, vandenį, elektrą gaus nuolat, todėl vartotojui nereikės kas mėnesį leistis į rūsį užrašinėti parodymų ir perdavinėti juos paslaugų teikėjui „Perlo“ terminale. Panašu, kad dar vienam verslui gresia dalies pajamų praradimas.
Gatvių apšvietimo valdymas su išmaniaisiais jutikliais suteikia labai daug erdvės fantazijai. Išjungti šviesas aplinkos apšviestumui pasiekus tam tikrą lygį atrodo tarsi kaip visai natūralus elektros energijos taupymo būdas. Bet tam net ryšys su „centriuku“ nereikalingas. O štai jeigu reikės kokio nors įvykio ar renginio metu įjungti gatvės šviestuvus konkrečiame ruože ar naktį įjungti šviesą parke tik tuo metu, kai per parką eina žmogus (ir dar prognozuojant to žmogaus ėjimo kryptį), naujos technologijos galės parodyti visas savo galimybes.
Atliekų valdymo efektyvumą taip pat galima padidinti. Namų šiukšliadėžės užsipildymą mums atpažinti labai nesudėtinga. O štai prie daugiabučio pastatyto konteinerio pilnumo niekas nevažiuoja tikrinti po du kartus kasdien. Todėl dabar dažniausiai būna sudaromas grafikas ir šliukšliavežė konteinerius ištuština reguliariai, bet jeigu jutikliai būtų sumontuoti konteineriuose, tai išvežimas būtų vykdomas tada, kai reikia. Būtų labai paranku Vilniui, kuriame pastaruoju metu buvo dažnai girdimi skundai dėl šiukšlių kalnų aplink konteinerius.
Nereikėtų pamiršti ir išmaniųjų namų sistemų. Apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos valdymas, termostatas, skaitliukai, išmanusis apšvietimas, vietinis oro kokybės stebėjimas, padidinto saugumo priemonių taikymas – viskas gali būti sujungta į vieną, vartotojui patogią sistemą, kuri dar ir padeda nešvaistyti energijos. Panašios naudos gautų ir dideli, komerciniai pastatai, kuriuose papildomai galima būtų įtaisyti jutiklius, pranešančius, kad reikalingas vienoks ar kitoks pastato ar biuro aptarnavimas: kuriame tualete baigėsi popieriniai rankšluosčiai, kur grindis reikėtų pavalyti, kur kava arba pienas eina į pabaigą.
Ekspertai teigia, kad NB-IoT technologija galėtų padėti ir prognozuoti bei informuoti reikiamus asmenis apie stambios pramoninės technikos gedimus bei atlikti tos technikos aptarnavimą dar iki kritinių problemų išsivystymo.
Didžiulis NB-IoT siųstuvų veikimo nuotolis būtų labai naudingas stebint gabenamus krovinius. Sąstatas įstrigo stotyje? Vilkikas nusuko ne tuo keliu? Užsakyta siunta nukeliavo ne ten, kur turėjo? Viską padės rasti nedidelis, pigus, bet milžinišku nuotoliu veikiantis siųstuvas, galintis pranešti apie savo buvimo vietą.
10 metų vienu įkrovimu veikiantis siųstuvo akumuliatorius būtų idealus pagalbininkas žmonėms su implantuotu širdies ritmo vedliu – jeigu ritmas išklystų iš normos ribos ir jo implantas pataisyti nesugebėtų, medikai bent jau gautų pranešimą apie ištikusią arba gresiančią nelaimę ir paciento buvimo vietą. Ir veikiausiai medicinos technologijas vystantys startuoliai bei stambios įmonės netrukus prigalvos daugybę naujų sveikatos stebėjimo įrenginių, apie kuriuos šiandien net nesusimąstome. O greita medicininė pagalba gelbsti gyvybes.
O smagiausia tai, jog šios išvardintos ateities technologijos kol kas tėra ledkalnio viršūnė – didžiosios dalies naujos ryšio technologijos galimybių mes dar tiesiog nežinome. Niekas apie jas dar nepagalvojo. Bet kada nors būtinai pagalvos.
Straipsnių apie 5G ryšį ciklą inicijuoja „Infobalt“.
