Dailininko Vlado Vėlyvio artimuosius iš trumpojo numerio 1692 siunčiamos žinutės pradėjo atakuoti maždaug prieš pusantro mėnesio. Nors vos perskaičius jos būdavo ištrinamos, kiekviena jų pradangindavo po 10 Lt.
Žinučių antplūdis V.Vėlyvio šeimai kainavo 70 Lt.
Dailininkas teigia, kad neprašytą paslaugą pavyko išjungti tuo pačiu trumpuoju numeriu nusiuntus žinutę „STOP“.
Pasirodo, taip apgautų žmonių yra daugybė. Pakanka atidaryti trumpaisiais numeriais 1692, 1693 arba 1694 atsiųstas žinutes, ir iš išankstinio mokėjimo kortelių dingsta po 10 litų. Dėl to skundžiasi visų Lietuvos operatorių klientai.
Jei nėra įrodymo, kad vartotojas paslaugą užsisakė, jis turėtų atgauti sumokėtus pinigus, tačiau recepto, kaip juos atsiimti iš užsienio įmonių, niekas nepateikia.
Žmonės turi teisę nesutikti, kad jų duomenys būtų naudojami tiesioginės rinkodaros tikslais. Tam nereikia nurodyti jokių motyvų. „Jei nėra galimybių kreiptis į duomenų valdytoją, asmuo gali pateikti skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Ji atliktų tyrimą dėl duomenų valdytojo veiksmų“, – teigia Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Alina Semionovaitė.
