Žemyn galva
Raganosių transportavimas pakabinant už kojų žemyn galva vis dažniau naudojamas Afrikos gamtosaugos darbuose, siekiant perkelti raganosius iš vienos fragmentuotos buveinės teritorijos į kitą. Tiesa, iki šiol niekas nebuvo ištyręs, kokią įtaką šie veiksmai turi patiems gyvūnams.
Robinas Radcliffas iš Kornelio universiteto ir jo kolegos Namibijoje atliko būtent tokį tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar perkėlimo metu nesutrinka gyvūnų sveikata.
Mokslininkų komanda, bendradarbiaudama su Namibijos aplinkos, miškininkystės ir turizmo ministerija, pakabino 12 juodųjų raganosių už kojų ant krano ir išmatavo jų fizines reakcijas.
Pasirodo, gyvūnai puikiai susitvarkė. Tiesą sakant, buvo įrodymų, kad raganosiai šioje neįprastoje padėtyje jautėsi geriau nei gulėdami krūtine žemyn ar ant šono.
„Manau, kad taip yra todėl, kad, kai raganosis guli ant šono, į apatinę plaučių dalį patenka daug kraujo, o viršutinė plaučių dalis dėl gravitacijos nėra gerai perfuzuojama. Todėl kai raganosis kabo žemyn galva, jis iš esmės tarsi stovi aukštyn kojomis – plaučiai perfuzuojami vienodai“, – BBC teigė mokslininkas.
„Taip pat pastebėjome, kad per ilgai ant šono ar krūtinkaulio gulintiems raganosiams pažeidžiami raumenys, jie suserga miopatija, nes yra labai sunkūs. O jų kojos nėra spaudžiamos, išskyrus diržą aplink kulkšnį.“
Apsauginės barzdos ir sloga
„Kai išgirdau, kad laimėjau, šiek tiek susinervinau“, – sakė Jutos universiteto biologijos profesorius ir Ig Nobelio taikos premijos laureatas Davidas Carrieras. „Galvojau, ar noriu šio apdovanojimo?“ Šiek tiek pasidomėjęs, jis padarė išvadą, kad taip.
Profesorius D.Carrier ir jo kolegos nusprendė patikrinti prieštaringai vertinamą hipotezę, kad vyrai barzdas išsivystė tam, kad apsaugotų savo veidus kumščių kovų metu. Nors Čarlzas Darvinas – žmogus, kuris visiškai pritarė veido plaukuotumui – įtarė, kad barzdos išsivystė „kaip puošmena, skirta žavėti ar jaudinti priešingą lytį“, D.Carrieris rado įrodymų, kad barzdos yra apsauginė priemonė. Jis padarė išvadą, kad plaukuota oda sugeria kur kas daugiau energijos nei lygi oda.
Vokietijos Heilbronno SLK klinikų profesorius Cemas Bulutas ir jo kolegos laimėjo medicinos prizą už tyrimus, kuriuose teigiama, kad seksas su orgazmu yra veiksminga nosies gleivinę sausinanti priemonė. Kilus įtarimams, pagrįstiems „savęs stebėjimu“, Cemas Bulutas į tyrimą įtraukė grupę bendradarbių.
Kaip seksas gali atlaisvinti nosį, nėra iki galo aišku, tačiau D.Bulutas mano, kad tam įtakos turi keli veiksniai. „Manau, kad tai susijaudinimo, fizinių pratimų ir hormoninių pokyčių, atsirandančių orgazmo metu, mišinys“, – „The Guardian“ teigė jis.
Ig Nobelio premijų įteikimo ceremonijoje prizus – trofėjų ir netikra 10 tūkst. dolerių banknotą – laimėtojams įteikė tikri Nobelio premijų laureatai.
Visas 2021 m. Ig Nobelio premijos laureatų sąrašas:
- Biologijos premija: Susanne Schötz, už murkimo, čirpimo, čirškimo, trimitavimo, tvideliavimo, murmėjimo, miauksėjimo, mekenimo, girgždėjimo, šnypštimo, lojimo, vytimo, riaumojimo ir kitų kačių ir žmonių bendravimo būdų variacijų analizę.
- Ekologijos prizas: Leila Satari su kolegomis už genetinės analizės metodą, skirtą nustatyti skirtingas bakterijų rūšis, gyvenančias ant šaligatvių įvairiose šalyse užklijuotuose išmestos kramtomosios gumos gabalėliuose.
- Chemijos premija: Jörg Wicker su kolegomis už cheminę kino teatrų vidaus oro analizę, siekiant patikrinti, ar žiūrovų skleidžiami kvapai patikimai parodo smurto, sekso, asocialaus elgesio, narkotikų vartojimo ir keiksmažodžių lygį žiūrimame filme.
- Ekonomikos prizas: Pavlo Blavatskyy už atradimą, kad šalies politikų nutukimas gali būti geras šalies korupcijos rodiklis.
- Medicinos premija: Olcay Cem Bulut su kolegomis už tai, kad įrodė, jog seksualiniai orgazmai gali būti tokie pat veiksmingi kaip vaistai nuo slogos, ir pagerinanti kvėpavimą per nosį.
- Taikos premija: Ethanas Beseris ir jo kolegos už hipotezės, kad barzdos išsivystė žmonėms siekiant apsisaugoti nuo smūgių į veidą, patikrinimą.
- Fizikos premija: Alessandro Corbetta ir kolegos už eksperimentus, kuriais siekta išsiaiškinti, kodėl pėstieji nuolat nesusiduria su kitais pėsčiaisiais.
- Kinetikos premija: Hisashi Murakami ir kolegos už eksperimentus, kuriais siekta išsiaiškinti, kodėl pėstieji kartais susiduria su kitais pėsčiaisiais.
- Entomologijos prizas: Johnas Mulrennanas jaunesnysis ir kolegos už mokslinį tyrimą „Naujas tarakonų kontrolės povandeniniuose laivuose metodas“.
- Transporto prizas: Robin Radcliffe ir kolegos už eksperimentą, kuriuo nustatė, ar saugiau vežti ore esantį raganosį žemyn galva.
