Lankasterio universiteto tyrėjai aptiko daugybę nesutapimų tarp socialinių tinklų valdytojų nurodomų privatumo politikos principų ir praktinio jų įgyvendinimo. Nuo 2011-ųjų sausio iki gegužės mėnesio trukęs tyrimas parodė, kad tvarkant privačius duomenis nebuvo atsižvelgiama net į du trečdalius socialinių tinklų svetainėse deklaruojamų principų.
Mokslininkai kiekviename iš analizuotų socialinių tinklų sukūrė po keturis profilius, iš kurių du reprezentavo fiktyvius suaugusiuosius, o kiti du 13–17 metų amžiaus paauglius. Vėliau kiekvieną porą sudarančius profilius jie susiedavo tarpusavyje ir nuodugniai susipažinę su deklaruojama privatumo politika bandė nustatyti, ar įmanoma be sąmoningo sprendimo sukurti atsekamą ryšį tarp nesusijusių vartotojų porų.
Mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad tarp analizuotų socialinių tinklų nebuvo nei vieno, kuris leido vartotojui pasirinkti, ar tinklo valdytojas gali rinkti apie jį informaciją. Be to, nė viename portale vartotojui nesudarytos sąlygos išvengti informacijos dalijimosi su trečiosiomis šalims. Galiausiai, nebuvo nei vieno tinklo, suteikusio galimybę atsekti, kokie konkretūs duomenys kokioms tiksliai trečiosioms šalims buvo teikiami.
Be to, daugelyje socialinių tinklų vartotojams nebuvo pateikta pakankamai (ar nepateikta apskritai) informacijos apie tai, kaip iš sistemos reikėtų ištrinti visus savo asmeninius duomenis.
„Socialinių tinklų vartotojai ir jų asmeninė informacija, žvelgiant iš tinklo valdytojo perspektyvos, yra prekės. Jeigu viskas būtų privatu, šios svetainės neturėtų jokių duomenų, iš kurių galėtų uždirbti pinigus. Aš nesu tikra, ar žmonės, besinaudojantys socialiniais tinklais, tai suvokia“, – teigė Pauline'a Anthonysamy, viena iš tyrimą atlikusių doktorančių.
