Testams suteiktas kompiuteris turėjo „Intel Core i5“ (2,29 GHz) procesorių, 4 GB operatyviosios atminties ir 128 GB vidinės atminties, kurios pusę užėmė operacinė sistema ir kiti „Sony“ įdiegti menkniekiai. Taigi pirmasis darbas jį įsigijus, veikiausiai, bus nereikalingų šiukšlių išvalymas. Ir nors vietos nebus itin daug, spartos įprastoms, kasdienėms užduotims turėtų pilnai užtekti.
Vidinė baterija iš pradžių atrodė teikianti daug vilčių: pilnai įsikrovė per maždaug 3 valandas ir be įkrovimo ištvėrė 7–8 valandas (įjungus „Wi-Fi“, naršant ir žaidžiant naršyklinius žaidimus). Keista buvo tai, kad užmigdytas kompiuteris bateriją „surydavo“ pernakt, o ryte jį įjungus pasitikdavo pranešimas: „PC ran into a problem.“ Todėl teko išsiugdyti įprotį kompiuterį ne užmigdyti, o išjungti, jei juo nedirbama.
Dvi fiksuotos padėtys
„VAIO 13“ turi 13,3 colio (33,7 cm) įstrižainės ekraną, taigi didžiu jis labiau primena ne planšetę, o nešiojamąjį kompiuterį. Nors iš tiesų yra ir tas, ir tas.
Lietimui jautrus ekranas turi dvi padėtis: jį užlenkus įrenginį galima naudoti kaip planšetę, o kilstelėjus priekinę dalį ekranas „išsirango“ į nešiojamojo kompiuterio pozą. Tokiu atveju ekrano apačia prisijungia prie specialių kabliukų, kurie jo tvirtai neužfiksuoja, tad smarkiau pajudinus kompiuteris kliba. Planšetės padėtyje ekranas, savaime suprantama, lieka išorinėje dalyje, tad jei planuojate įrenginį dažnai nešioti teks įsigyti dėklą. Keista, kad „Sony“ nesugalvojo būdo ekraną uždaryti (kaip įprastame nešiojamajame kompiuteryje), nes daug nešiojant jis gali apsibraižyti.
Kaip minėjau, kompiuterio padėtyje ekranas turi vieną numatytą padėtį, taigi jo negalima nei palenkti žemiau, nei aukščiau – tenka pačiam išsitiesti ar susikūprinti. Padėjus kompiuterį ant stalo didesnių nepatogumų dėl to nekyla, mat tereikia surasti patogų atstumą, tačiau laikant jį ant kelių ekranas į naudotoją būna nukreiptas ne tiesiai, taigi tenka arba prilaikyti kompiuterį palenktą rankomis, arba prisitaikyti.
 |
| Hibridinis kompiuteris „Sony VAIO Duo 13“ |
Iš pradžių tai atrodė menkniekis, bet po kelių savaičių naudojimo pradėjo rimtai erzinti. Mat esant nedideliam žiūrėjimo kampui ekranas tampa šiek tiek tamsesnis – ne tiek, kad nebūtų galima juo naudotis, bet vis tiek nepatogu. Be to, ekranas yra blizgus, taigi kai kuriais atvejais nuo jo gali atsispindėti biuro lempų šviesos ar, dirbant lauke, saulės spinduliai.
Gerai bent, kad pats ekranas yra kokybiškas: „Full HD“ raiška tenkins net pačių akyliausiųjų poreikius, jo šviesumas ir ryškumas taip pat labai geras. Tiesa, šviesumą geriau nusistatyti rankiniu būdu, nes naudojant automatinį šviesumo pasirinktį ekranas temsta ar šviesėja ne itin sklandžiai, lengvai mirksėdamas.
Dizaino keistenybės
Nors ekranas yra lietimui jautrus, kompiuteris turi nedidelę lietimui jautrią plokštę (angl. touchpad). Kam jos reikia – bala žino. Mat ji tokia nepraktiška, kad net dirbdamas darbalaukio režime ja nesinaudojau. Norint nuslinkti pelės žymeklį įstrižai ekraną, „touchpad“ tenka perbraukti du-tris kartus, taigi, kad ir kokie smulkūs ekrane būtų įvairūs mygtukai, juos greičiau paspaudžiau prisitaikęs pirštu (ar pridedamu specialiu rašikliu) nei nulaviravau žymeklį šia plokštele.
Kompiuteryje įmontuota pilnavertė fizinė klaviatūra išties šauni: visi mygtukai standartiniai, net rodyklės „neapkarpytos“ (ką pamėgo kiti kompiuterių gamintojai), jie nesmarkiai iškilę ir rašant tik tyliai klapsi, o tamsoje švyti.
Kompiuteryje yra ir dar keli mygtukai: kairėje pusėje – įjungimo/išjungimo, o korpuso dugne – garso reguliavimo ir „asistento“ (iškviečia pagalbos meniu). Logiško paaiškinimo, ką šie mygtukai veikia dugne, taip ir nesugalvojau, bet didesnės nesąmonės jau senokai nemačiau. O jei „Sony“ dizaineriams atrodo, kad žmonės dažnai naudos šitą įrenginį kaip planšetę bei laikys jį dviem rankomis, tai jiems reikėjo patiems duoti palaikyti tuos 1,3 kilogramo.
 |
| Hibridinis kompiuteris „Sony VAIO Duo 13“ |
Dar vieną „šposą“ galima pamatyti kompiuterio viršutinėje kraštinėje. Ten yra visos jo jungtys: elektros, ausinių lizdas, dvi „USB“, „HDMI“, o kiek dešiniau įrengtas SD kortelių skaitytuvas. Problema ta, kad šios jungtys taip sugrūstos, jog naudoti jas visas vienu metu vargu ar pavyks – kabeliai nesutilps vieni šalia kitų. Kiti gamintojai bent vieną USB atskiria ir įrengia kitoje vietoje, deja, „Sony“ tokia idėja nekilo... O ir ausinių lizdą rasti galinėje dalyje neįprasta – jei turimų ausinių laidas trumpas, muzikos teks klausytis prikišus nosį prie ekrano.
„Sony VAIO Duo 13“ turi ir dvi vaizdo kameras, vieną (2 mln. tšk.) priekyje, kitą (8 mln. tšk.) – dugne. Kokybė jų vidutinė, kaip ir daugumoje kitų panašaus pobūdžio įrenginių. Reikia pastebėti, kad geresniosios kameros vieta išties neįprasta, bet vėlgi – įrenginį naudojant kaip planšetę, visai logiška. Svarbiausia neuždengti jos pirštu kompiuterį laikant horizontaliai.
Trumpai sakant, „VAIO Duo 13“ gali patikti tiems, kam reikia normalaus „ultrabook“ klasės nešiojamojo kompiuterio, kuris kartais galėtų tapti planšete. Bet ne atvirkščiai.
Kaina – nuo 3,6 tūkst. Lt.
