Palydovų grupė sėkmingai atsiskyrė nuo raketos „Falcon 9“ virš vandenyno tarp Australijos ir Antarktidos, praėjus valandai po paleidimo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje 21 val. 19 min. vietos (antradienį 4 val. 19 min. Lietuvos) laiku.
Dabar bendras JAV kompanijos „Starlink“ tinklui priklausančių aparatų skaičius padidėjo iki beveik 180. Jų iškėlimas šįkart buvo tiesiogiai transliuojamas per raketoje įtaisytą kamerą.
Gali išaušti diena, kai tas skaičius padidės net iki 42 tūkst., todėl astronomai nerimauja, kad ateityje dėl šios priežasties bus sudėtinga iš Žemės paviršiaus stebėti kosmosą.
Remiantis JAV įsikūrusia Palydovų pramonės asociacija, šiuo metu apie mūsų planetą skrieja maždaug 2 100 veikiančių palydovų.
Paleidimą tiesiogiai transliavo „SpaceX“ – bendrovė, įkurta Elono Musko, taip pat vadovaujančio elektromobilių gamybos milžinei „Tesla“.
„SpaceX“ tikslas yra valdyti iš kosmoso didžiulę ateities interneto rinkos dalį. Panašias ambicijas turi keli jos konkurentai, įskaitant Londone įsikūrusį startuolį „OneWeb“ ir JAV mažmeninės prekybos milžinę „Amazon“, kurios projektas „Kuiper“ yra kur kas mažiau pažengęs.
E.Muskas tikisi ilgainiui kontroliuoti 3–5 proc. pasaulinės interneto rinkos: tai padidintų „SpaceX“ įplaukas 30 mlrd. JAV dolerių (27 mlrd. eurų) kasmet; tai yra 10 kartų daugiau nei suma, kurią kompanija uždirba iš savo erdvėlaivių paleidimo programos. Papildomą pelną planuojama investuoti atgal į raketų ir erdvėlaivių vystymą.
„SpaceX“ vadovas taip pat jau ilgą laiką svajoja kolonizuoti Marsą.
Astronomų nerimas
Kalifornijoje įsikūrusi E. Musko įmonė yra gavusi iš JAV valdžios leidimą iškelti 12 tūkst. palydovų į kelias skirtingas orbitas. Bendrovė pateikusi prašymą paleisti dar iki 30 tūkst. aparatų.
Pasak „SpaceX“, jos palydovų tinklas pradės veikti Kanadoje ir JAV šiaurėje iki kitų metų.
Astronomai mano, kad padaugėjus ryškių metalinių palydovų gali smarkiai pablogėti matomumas naktiniame danguje, todėl bus trikdomi tiek optinės, tiek radijo astronomijos tyrimai.
„SpaceX“ savo ruožtu patikino, kad ėmėsi priemonių palydovų atspindžiui sumažinti, ir šiuo metu testuoja vieno iš palydovų eksperimentinį tamsinimą.
Tačiau kosmoso pramonės analitikė Laura Forczyk perspėjo, kad tokių priemonių veiksmingumas tebėra abejotinas.
„SpaceX“ dar nenuramino astronomų, susirūpinusių dėl „Starlink“ palydovų atspindžio“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Tikrasis išbandymas bus kelios dienos po paleidimo, kai mažieji palydovai bus arti vienas kito ir mažesniame aukštyje, o paskui pakils į savo galutinę orbitą. Astronomai ir žvaigždžių stebėtojai galės palyginti šios dabartinės mažųjų palydovų grupės ryškumą su ankstesnėmis versijomis“, – pridūrė ji.
Kritikai taip pat būgštauja, kad kils brangių palydovų susidūrimų, dėl to orbitoje gali likti daugybė naujų kosmoso šiukšlių.
„SpaceX“ sako turinti sprendimą ir šiai problemai: jos „Starlink“ palydovai iškeliami į 290 km aukštį, o paskui įjungiami jų jonų varikliai, leidžiantys pasiekti 550 km aukščio orbitą.
Pasibaigus jų gyvenimo ciklui, palydovai naudodami savo varomąsias sistemas per keletą mėnesių turi pasišalinti iš orbitos. Jeigu šios sistemos nesuveiks, aparatai savaime turėtų sudegti atmosferoje per mažiau nei penkerius metus, o ne per tūkstantmečius, kurių prireiktų didesniame aukštyje.
