Savo ketvirtąjį ir sėkmingiausią bandymą „SpaceX“ galingiausios pasaulyje raketos „Starship“ surengė birželio 6 d.
Ši programa yra labai svarbi NASA planams išlaipinti astronautus Mėnulyje ir „SpaceX“ vadovo Elono Musko viltims galiausiai kolonizuoti Marsą.
Trys ankstesni bandymai baigėsi „Starship“ sprogimais – visa tai, pasak bendrovės, yra priimtina jos greito bandymų ir klaidų metodo kuriant raketą kaina.
Kiekvieno bandymo metu raketai pavykdavo misijos tikslą vykdyti vis ilgiau, o ketvirtojo bandymo tikslas buvo įveikti ekstremalų karštį grįžimo į atmosferą metu.
Šis bandymas buvo pats sklandžiausias iš visų keturių.
Naujausio skrydžio trajektorija buvo panaši kaip ir per trečią bandomąjį raketos paleidimą kovą. Tuomet „Starship“ skrido 49 minutes, kol galiausiai ryšys su ja buvo prarastas, jai vėl įskridus į atmosferą virš Indijos vandenyno.
Sistema suprojektuota taip, kad ją galiausiai būtų galima naudoti pakartotinai. 121 metro aukščio „Starship“ raketa su abiem pakopomis yra 27 metrais aukštesnė už Laisvės statulą.
Jos raketas „Falcon 9“ naudoja NASA ir komercinis sektorius, „Dragon“ kapsule į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) skraidinami astronautai ir kroviniai, o „Starlink“ palydovinius įrenginius jau naudoja dešimtys šalių.
„SpaceX“ įnirtingai ruošiasi NASA astronautų sugrįžimui į Mėnulį 2026 metais. Nusileidimui ant Žemės palydovo paviršiaus bus naudojamas modifikuotas erdvėlaivis „Starship“.
„SpaceX“ numato galiausiai iškelti „Starship“ į orbitą, o tada papildyti jo degalų atsargas kitais „Starship“ laivais, kad jis galėtų tęsti kelionę. Tai sudėtingas inžinerinis darbas, kurio dar niekam nėra pavykę atlikti.
Laukti istorinio „SpaceX“ skrydžio atsibodo bent vienam gerbėjui.
Japonų milijardierius Yusaku Maezawa birželį pranešė, kad atšaukė planuotą kelionę „Starship“ iki Mėnulio, per kurią jį būtų lydėję keli menininkai, nes neįsivaizduoja, kada ji iš tikrųjų gali įvykti.
