Raketa „Falcon 9“, nešanti Nacionalinio kosminės žvalgybos biuro (National Reconnaissance Office, NRO) krovinį, pakilo 7 val. 15 min. vietos (14 val. 15 min. Lietuvos) laiku.
NRO kuria ir valdo Jungtinių Valstijų šnipinėjimo palydovus.
Praėjus maždaug 10 minučių nuo paleidimo, raketos pirmoji pakopa grįžo į Žemę ir nusileido Kanaveralo kyšulyje. Tai buvo jau ketvirtas sėkmingas „SpaceX“ raketų nusileidimas antžeminėje aikštelėje.
„Ir turime nutūpimą“, – sakė komentatorius per internetu vykdomą šio įvykio transliaciją, o misiją kontroliuojantys stebėtojai ėmė džiūgauti.
„Pirmoji pakopa grįžo į 1-ą nusileidimo zoną. Dar viena gera diena mums „SpaceX“. Gražus reginys“, – sakė jis.
Per paleidimo transliaciją buvo parodyta, kaip nuo starto praėjus apie pustrečios minutės raketos pirmoji ir antroji pakopos atsiskiria.
Didesnioji – pirmoji – pakopa padarė nedidelį lankstą ir nustatė savo azotinius variklius skristi Žemės link.
Vėliau raketa švelniai ir užtikrintai nusileido 91 metro skersmens nusileidimo aikštelės centre.
„SpaceX“, vadovaujama interneto verslo magnato E.Musko, jau 15 metų tobulina technologijas, leidžiančias bendrovės raketas saugiai grąžinti į Žemę. Šiuo metu milijonus dolerių kainuojančios raketų dalys panaudojamos tik vieną kartą ir būna nuskandinamos vandenynuose arba sudega Žemės atmosferoje.
„SpaceX“ kelis kartus sėkmingai nutupdė raketų pirmąsias pakopas. Keliskart raketos buvo nutupdytos ant vadinamojo laivo drono – per atstumą valdomos baržos su nusileidimo platforma.
Iš pradžių planuota, kad raketa startuos sekmadienį, bet paskutinę minutę skrydis buvo atidėtas dėl vieno jutiklio gedimo, nurodė „SpaceX“. Prieš pirmadienio startą tas jutiklis buvo pakeistas.
Įslaptintas krovinys
Raketos krovinys yra įslaptintas, tad apie jį mažai kas žinoma.
Raketos krovinys yra įslaptintas, tad apie jį mažai kas žinoma.
„Dėl mūsų politikos ir slaptumo statuso NRO neteikia informacijos apie mūsų kontraktus“, – naujienų agentūrai AFP sakė šio biuro atstovė.
Iki šiol JAV kariuomenė kasmet išleisdavo milijardus dolerių kontraktams su konsorciumu „United Launch Alliance“ (ULA). Šis aerokosminių technologijų milžinių „Boeing“ ir „Lockheed Martin“ bendras projektas turėjo išskirtines teises leisti į orbitą vyriausybės palydovus.
2014 metais „SpaceX“ pareiškė protestą dėl JAV Karinių oro pajėgų praktikos naudotis tik ULA paslaugomis ir argumentavo, kad kariškiai nesąžiningai skiria milijardus dolerių vienintelei bendrovei už aparatų, susijusių su nacionaliniu saugumu, skraidinimą į orbitą.
„SpaceX“ buvo pasirinkta paleisti NROL-76 „surengus konkursą“, sakė NRO atstovė.
Ji sakė nežinanti, kada buvo sudaryta ši sutartis. Apie šį kontraktą pirmąkart buvo paskelbta praeitais metais.
„SpaceX“ reguliariai leidžia krovinių kapsules į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir kuria pilotuojamą erdvėlaivį. Šiais aparatais galbūt jau ateinančiais metais į kosmosą galės skristi žmonės.
