Jeigu visgi negalite susilaikyti ir taip darote, tuomet žinokite ir pasekmes. Labai tikėtina, kad taip darydami atrodote pikti ir nenuoširdūs. Ir tai – ne vien tik žmonių, gaunančių tokias jūsų žinutes, nuomonė. Tą patvirtino ir tyrėjai.
Kodėl taškas siejasi su piktumu, atrodo suprantama – taškas aiškiai rodo, kad norite baigti šį pokalbį. Tačiau kodėl jis sukelia įtarimą, kad siuntėjas yra nenuoširdus?
Kodėl taškas siejasi su piktumu, atrodo suprantama – taškas aiškiai rodo, kad norite baigti šį pokalbį.
Komunikacijos tyrėja Lauren Collister pateikia galimą paaiškinimą. Taško nenuoširdumo šaknys atveda prie „kodų perjunginėjimo“ – kai priklausomai nuo situacijos keičiate būdą, kaip bendraujate. Ši koncepcija yra gerai žinoma – patys prisiminkite, kaip kalbate su savo viršininku, su savo kambarioku ar mama. Lygiai taip pat skiriasi ir bendravimas ne tik žodine forma, bet ir raštu – el.laiškas geriausiam draugui bus rašomas kitaip nei darbo vadovui.
Kalbėjimas ir rašymas turi savo atskirus „kodus“, tačiau laikui bėgant jie pradėjo susilieti. „Mokslininkai iš pradžių tyrinėjo kodų perjunginėjimą kalbant – nes kalbėjimas vartojamas tiek formaliose situacijose, tiek neformaliose. Tuo tarpu rašymas ilgą laiką buvo priskiriamas tik formaliam bendravimui – knygoms, dokumentams, laiškams. Tačiau trumposios žinutės ir socialiniai tinklai savo vartotojams suteikė galimybę rašytinę kalbą naudoti ir neformaliu būdu – tad joje pradėjo išsiskirti tokie pat kodai, kaip kalbėjime“, – aiškina ji.
Žinutė, kuri baigiama tašku, paprasčiausiai gali atrodyti kaip ne vietoje ir ne laiku. Ji suerzina, nes atrodo neatitinkanti konteksto. „Ji sudaro pernelyg didelio formalumo įspūdį, – teigia L.Collister. – Visai taip, kaip formalios kalbos naudojimas bendraujant neformalioje aplinkoje, pavyzdžiui, bare.“ Abiems atvejais toks bendravimas būtų atstumiantis, tarsi taip bendraujantis asmuo kažką slėptų, nebūtų nuoširdus.
