Ilgas atsakymas yra toks, kad kadaise atsakymas į šį klausimą buvo kur kas paprastesnis. Plutonas buvo toliausia planeta nuo Saulės, taigi, ir šalčiausia. Tačiau 2006 metais Plutonas garbingo planetos vardo neteko ir turi tenkintis vadinamas nykštukine planeta. Tad, kokia dabar Saulės sistemos planeta šalčiausia?
Klausimas, regis, paprastas, tačiau dėl šalčiausios planetos titulo rungiasi dvi planetos. Viskas priklauso nuo to, ar vertinsime vidutinę planetos temperatūrą ar žemiausią planetoje pasiektą temperatūrą.
Neptūnas
Dauguma sakytų, kad šalčiausia planeta mūsų sistemoje yra apšerkšnijęs Neptūnas. Jis yra aštuntoji Saulės sistemos planeta, taigi, toliausiai nuo Saulės. Saulė yra pagrindinis šilumos šaltinis, tad, atrodytų logiška, kad toliausiai nuo jo esantis Neptūnas turėtų būti ir šalčiausias. Juk ne veltui Neptūnas dar vadinamas Ledo Milžinu.
Vidutinė temperatūra jame yra apie −214 Celsijaus laipsnių. Tai gerokai vėsiau nei vidutinė 15 Celsijaus laipsnių temperatūra Žemėje. Neptūne nėra kieto paviršiaus kaip tokio, ir suledėjusio vandens sluoksnis jame atlieka mantijos vaidmenį. Dėl to paviršiaus temperatūrą nustatyti sunku, bet iš Žemės ir praskrendančių zondų atlikti tyrimai nustatė vidutinę temperatūrą iš viršutinių atmosferos sluoksnių.
Uranas
Įdomu, tačiau Neptūnui priklauso tik šalčiausios vidutinės temperatūros titulas, o žemiausios išmatuotos temperatūros rekordas priklauso septintajai planetai nuo Saulės – Uranui. Ten užfiksuotas −224 Celsijaus laipsnių šaltis.
Tai netikėta, nes Uranas yra pusantro milijardo kilometrų arčiau Saulės nei Neptūnas. O tai gerokas kelio gabalas! Tai kaip jam pavyksta taip atšalti? Na, nepaisant tokio didelio atstumo tarp šių milžinių (Urano atstumas iki Saulės – 20,11–18,33 a.v., 3,008 mlrd. km–2,742 mlrd. km, Neptūnas – 30,33–29,81 a.v., 4,46 mlrd. km), jos abi taip toli Saulės sistemos pakraštyje, kad Saulė šių planetų temperatūrą menkai tepaveikia. Jei kokios šilumos ten ir randasi, tai tik dėl planetų judėjimo ir jų vidaus, kur ir slypi šių planetų skirtumai.
Viena teorija remiasi įdomia Urano padėtimi. Urano ašis ekliptikos platumos ašies atžvilgiu pakrypusi 98 laipsnių kampu, tad planeta aplink Saulę rieda ant šono. Tai yra unikali savybė – nors visos Saulės sistemos planetos šiek tiek pakrypusios, tačiau nė viena iš likusių septynių planetų nėra pakrypusi taip stipriai.
Astronomai užtikrintai nežino, dėl ko taip yra, tačiau manoma, kad formuojantis Saulės sistemai, į Uraną atsitrenkė didelis objektas. Šis objektas turėjo būti išties didelis, gal net Žemės dydžio, kad parverstų ant šono visą planetą. Tai turėjo labai sujaukti planetos branduolį, ir daug šilumos iššvaistyta, o dėl keistos planetos orientacijos šiluma šalinasi iš atmosferos.
Neptūno ir Urano atmosferos labai panašios, jose yra daug metano. Metano dujos labai gerai sulaiko bet kokią planetas pasiekiančią šilumą. Neptūno atmosferoje metano lygis šiek tiek aukštesnis, tad geriau sulaikoma ir branduolyje kuriama šiluma. Taigi, Neptūne ir daugiau šilumos, ir jis geriau ją išlaiko.
