Sasekso universiteto tyrėjai pademonstravo, kaip du neuronai sraigės smegenyse atsakingi už sprendimų priėmimą ir elgesį.
Sprendimų neuropsichologija, ypač sudėtingesnių gyvūnų, vis dar menkai ištyrinėta. Taigi pradėti nuo sąlyginai paprastų sraigės smegenų atrodo visai prasminga.
Mokslininkai tyrinėjo gėlavandenių sraigių sprendimą – ėsti ar neėsti. Nors toks sprendimų ir veiksmų procesas atrodo elementarus, išties toks nėra. Sraigė turi susieti informaciją su aplinka, įvertinti savo būklę ir padėtį. Tokie principai, tikimasi, bus įdiegti ir robotuose.
Mokslininkai panaudojo elektrodus išmatuoti elektrinį sraigės smegenų aktyvumą jai ieškant maisto. Atrasta, kad moliuskas naudoja kontrolinius ir motyvacinius neuronus apsispręsti, ar jam pasisotinti, ar ne.
Motyvacinis neuronas nurodo sraigei, kad ji alkana, bet kontrolinis neuronas turi tai patvirtinti, kad įvyktų veiksmas. Jei maisto gyvūnas neranda, neuronai nustoja reikalauti ėdesio.
Tikimasi, kad panašiai veikiančią sprendimų sistemą pritaikius robotams, ateityje dirbtinio intelekto sistemos veiktų efektyviau, rašo geek.com.
