Nors jau ankstesniais moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad priešistoriniais laikais meteoritai buvo vienas iš geležies šaltinių, mokslo bendruomenė negalėjo nustatyti, ar anais laikais tai buvo tik vienas iš šaltinių, ar svarbiausias Bronzos amžiaus geležies šaltinis.
Prancūzijos mokslo įstaigos Institut de minéralogie, de physique des matériaux et de cosmochimie atstovas Albertas Jambonas sugebėjo įrodyti, kad visų Bronzos amžiaus geležinių įrankių žaliava buvo meteoritai bei paaiškino, kaip prasidėjus Geležies amžiui tokia „kosminės geležies“ panaudojimo praktika baigėsi. Jo tyrimą publikavo žurnalas „Journal of Archaeological Science“.
Geležies amžius Anatolijoje ir Kaukazo regione prasidėjo apie 1200 m.p.m.e. Tačiau beveik 2000 metų seniau įvairiose kultūrose jau buvo aptinkama tam tikrų objektų, pagamintų iš geležies. Jie buvo labai reti ir visada labai branginami.
Žemės paviršiuje geležies rūdos yra gausu, tai kodėl tie geležiniai daiktai buvo tokie vertinami? Pirminiai tyrimai parodė, kad bent jau dalis jų buvo pagaminta iš geležies, kurios kilmė yra meteoritai. Dėl to mokslininkams kilo klausimas: o iš ko pagaminti kiti Bronzos amžiaus geležiniai dirbiniai?
Mokslininkas surinko visus jam prieinamus duomenis ir atliko visų objektų, prie kurių galėjo prieiti, nedestruktyvią cheminę analizę rentgeno fluorescencijos spektrometru. Jis tyrė geležies dirbinius iš Gerzeh regiono Egipte (datuojami 3200 m.p.m.e.), durklą iš Alaca Höyük Turkijoje (2500 m.p.m.e.), kirvį iš Ugarito (Sirija, 1400 m.p.m.e), keletą Čangų dinastijos gaminių iš Kinijos (1400 m.p.m.e.), taip pat – faraono Tutanchamono įkapėse rastą durklą, apyrankę, galvos atramą (1350 m.p.m.e.).
Analizės duomenys parodė, kad visi iki vieno geležiniai Bronzos amžiaus gaminiai buvo pagaminti iš geležies, kuri nukrito iš dangaus.
Kai formuojasi stambūs kosminiai kūnai – tokie, kaip mūsų planeta – beveik visas į jos sudėti patenkantis nikelis nudreifuoja link ištirpusios geležies branduolio, todėl rasti nikelio planetos paviršiuje pasitaiko labai retai. Tačiau kai kurie meteoritai susidaro tada, kai tokie dangaus kūnai subyra. Jeigu tie meteoritai yra sudaryti iš planetų branduolių medžiagos, jie būna sudaryti iš geležies su dideliu kiekiu nikelio ir kobalto priemaišų. Būtent dėl tokios savybės įmanoma meteoritų geležį atskirti nuo geležies, kuri gauta deginant rūdą.
Meteorituose esanti geležis jau yra metalinės būsenos, iškart tinkama kalimui, tad nesunku paaiškinti, dėl ko ji buvo naudojama visuose Bronzos amžiaus geležies dirbiniuose.
Tuo tarpu norint išgauti „vietinės kilmės“ geležį reikia atlikti geležies rūdos redukavimo procesą, kurio metu nuo geležies oksido atjungiamas deguonis ir gaunama metalinės būsenos geležis. Toks procesas yra pagrindinė rūdos lydymo krosnių paskirtis, o šios krosnys atsirado tik Geležies amžiaus pradžioje.
Išmokę lydyti geležį iš rūdos, Geležies amžiaus žmonės galėjo pamiršti apie tokią retenybę, kaip iš dangaus krentantis metalas, ir imtis gamybos iš gausių, lengvai išnaudojamų šaltinių.
