Trečiadienį CŽV svetainėje publikuotų dokumentų išslaptinimas pradėtas dar 1995 metais. Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas pasirašė pataisą, kuria reikalaujama paviešinti senesnius nei 25 metų dokumentus. Tačiau ilgai buvo praktiškai neįmanoma atlikti paiešką archyve. Tik 2000 metais Nacionaliniame JAV archyve Merilande buvo sukurta paieškos sistema CREST ir pastatyti keturi kompiuteriai, kuriais buvo galima naudotis tik bibliotekos darbo metu.
2014 metais visuomeninė organizacija „MuckRock“ netgi padavė CŽV į teismą, ieškinyje nurodydama, kad išslaptinti dokumentai praktiškai neprieinami. Tada CŽV pareiškė, kad dokumentų paskelbimas truks 28 metus, o po metų patikslino, kad su šia užduotimi susidoros per šešetą metų.
Per 16 metų žurnalistams ir istorikams iš archyvo pavyko ištraukti daugiau nei milijoną dokumentų puslapių. Drauge su jais trečiadienį internete atsidūrė dar 11 milijonų puslapių.
Dokumentai publikuojami su kupiūromis. Pataisymai padaryti, siekiant apsaugoti informacijos šaltinius ir informacijos rinkimo metodus, paaiškino CŽV atstovė Heather Fritz Horniak. „Tai nėra pasirinktinis faktų pateikimas. Čia visa istorija: ir bloga ir gera“, — pažymėjo ji.
Kad būtų patogiau ieškoti, visas publikuotas archyvas suskirstytas į 12 sekcijų. Dalis jų skirti stambiausioms agentūros operacijoms ir projektams.
„Berlyno tunelis“
Atskira sekcija skirta medžiagai apie 1952–1956 m. vykdytą operaciją „Berlyno tunelis“. Taip vadinosi bendra CŽV ir Britanijos žvalgybos operacija, kuria siekta nutiesti slaptą praėjimą iš vakarinės Berlyno dalies į rytinę. Taip specialiosios tarnybos tikėjosi gauti prieigą prie sovietų komunikacijų. Pasak CŽV informacijos valdymo padalinio vadovo Josepho Lamberto, po archyvų išslaptinimo dešimtajame dešimtmetyje, šios istorijos detalės buvo populiariausia istorikų ir žurnalistų pateikiama užklausa.
Telekinezė ir pasikėsinimai į F.Castro
Atskirai CŽV pateikė ir medžiagą, susijusią su aštuntajame dešimtmetyje pradėtu „Stargate“ projektu. Jį vykdydamos, specialiosios tarnybos beveik 20 metų tyrinėjo „nuotolinį matymą“ ir kitus paranormalius gebėjimus bei galimybės jas panaudoti žvalgyboje. 1995 metais, paskelbus Amerikos tyrimų institutų ataskaitą, programa buvo nutraukta, o laboratoriniai tyrimai pripažinti nepavykusiais. Dabar CŽV publikavo daugiau nei 1000 eksperimentų protokolų, tiriamųjų parodymų ir jų užduočių. Išslaptinta medžiaga rodo, kad eksperimento dalyvių buvo prašoma aprašyti objektus, kurių jie nematė.
Daugiausiai dokumentų — daugiau nei 700 000 — buvo paskelbta skyrelyje „Bendros CŽV ataskaitos“, apimančios visą CŽV darbą. Be žiniasklaidos stebėjimo ir tarnybinio susirašinėjimo, ten yra ir anksčiau buvę įslaptinti tarnybos pranešimai. CŽV daug dėmesio skyrė Kubai ir Fideliui Castro. 1963 metų pranešimo „Castro planuojama ardomoji veikla Lotynų Amerikoje“ autoriai rašo, kad sugrįžęs iš Maskvos, F.Castro nerimavo dėl SSRS pastangų pagerinti santykius su JAV ir išsikėlė tikslą — aktyvinti revoliucinę veiklą kaimyninėse šalyse, pirmiausia – Venesueloje.
O štai istorija apie pasikėsinimus į Kubos lyderį paviešintuose dokumentuose kol kas nerasta. Yra tik F.Castro interviu, kuriame jo klausia, kodėl jis dėl pasikėsinimų kaltina CŽV.
Stalino mirtis
Archyve yra pranešimas iš CŽV „šaltinio“, kuris 1955 metais parą praleido sanatorijoje Kislovodske, kur rinko gandus apie kovą dėl valdžios po Stalino mirties. „Šaltinis“ aprašo Lavrentijaus Berijos planą po vado ligos užgrobti valdžią ir slaptus aukščiausių valdininkų susitikimus.
Stalino mirčiai ir SSRS padėčiai po jos skirtas atskiras CŽV pranešimas su grifu „visiškai slaptai“. Jame tvirtinama, kad kol kas neįmanoma nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis Stalinas mirė. Po Nikitos Chruščiovo kalbos SSKP XX suvažiavime apie Stalino asmens kultą, JAV žvalgyba parašė, kad „komunizmo grėsmė Vakarų demokratijoms lieka didelė“. Kitame pranešime apie valdžios pasikeitimą specialiosios tarnybos rašo, kad naujasis režimas ne taip pasitiki savimi, dėl ko, be viso kito, gali kilti karas.
Tarp publikuotų dokumentų yra žvalgybos gauti Leningrado (dabar Sankt Peterburgas – red.) oro uostų planai, sovietinių tankų aprašymas, mokslininkų dosjė, nematomų rašalų sudėtis ir netgi informacija apie išnykstančias fotografijas.
NSO ir „Zona 51“
Amerikiečių specialiosios tarnybos, slepiančios ateivius ir skraidančias lėkštes „Zonoje 51“, — vienas iš populiariausių mokslinės fantastikos ir sąmokslo teorijų siužetų. Nemažai publikuotos medžiagos iš tiesų skirta neatpažintiems skraidantiems objektams (NSO). Pranešimuose dažniausiai pateikiama žiniasklaidos ir NSO skirtos literatūros apžvalgos (tuose pačiuose CŽA archyvuose rašoma ir apie Lietuvos policininkų dėl pastebėto NSO ant kojų sukeltas specialiąsias tarnybas), o taip pat yra įslaptinta publikuotų nuotraukų analizė. Nevados dykumoje esantis objektas „Zona 51“ buvo išslaptintas dar 2013 metais.
Ką dar išslaptins CŽV
CŽV toliau apdoroja viešinimui skirtus dokumentus, tačiau jų apimtis „viršija žmogaus galimybes“, pasakoja J.Lambertаs. Pasak jo, siekdama publikuotos medžiagos skaičių padidinti iki šimtų milijonų, agentūra tiria dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi galimybes. Automatinis apdorojimas CŽV kol kas netenkina dėl rizikos publikuoti duomenis, kurie gali pakenkti nacionaliniam saugumui, paaiškino J.Lambertаs. „Labai ilgai dirbome su šiuo projektu. Tai vienas iš darbų, kurį norėčiau atlikti iki pasitraukimo“, — papasakojo jis „BuzzFeed“.
Publikuotas archyvas toks didelis, kad artimiausiu metu galime sulaukti naujų detalių apie garsias CŽV operacijas užsienyje atskleidimo, mano CNN.
