Keičiantis bei tobulėjant technologijoms atsiranda naujų galimybių valdyti įrenginius: kadaise kompiuterių klaviatūras papildė pelės, atsirado lietimui jautrūs ekranai, o kai kurie išmanieji įrenginiai supranta ir balsu perduodamas komandas bei užklausas.
Tačiau kodėl „qwerty“ klaviatūros naudojamos ir išmaniuosiuose įrenginiuose? Jos užima nemažą dalį ekrano, virtualūs mygtukai yra nepraktiški, o telefonuose – dar ir ypatingai maži.
Novatoriška sistema „Asetniop“ šias problemas išsprendžia: ji turi tik 10 didelių mygtukų, kurie išdėstomi planšetinio kompiuterio ekrano centre. Kiekvienas mygtukas yra priskirtas konkrečiam pirštui.
 |
| „Asetniop“ klaviatūros kombinacijos |
Aštuoni mygtukai atstoja pavadinime minimas raides („asetniop“), dar du atlieka tarpo (angl. space) ir pakeitimo (shift) funkcijas. Kitos abėcėlės raidės išgaunamos spaudžiant įvairias šių mygtukų kombinacijas – tarsi akordus muzikos instrumente. Iš viso yra 28 tokie „akordai“: 18 skirta raidėms, likusieji – skyrybos ženklams (lietuviams veikiausiai reikėtų mokytis dar kelias papildomas kombinacijas). Perjungus simbolių režimą, visi šie mygtukai tampa skaičiais (nuo 0 iki 9), o jų kombinacijos – įvairiais simboliais.
Pradedantiesiems siūloma mokytis naujoviškos rašybos sistemos įjungus mygtukus, kad šie būtų matomi ekrane. Iš pradžių paspaudus kurį nors mygtuką būtų rodomos galimų „akordų“ kombinacijos. Jas išmokus ir įsiminus klavišų vietas ekrane, pačią „klaviatūrą“ galima paslėpti ir rinkti tekstą nemačiomis.
Kuo šis metodas pranašesnis už įprastą „qwerty“ klaviatūrą? Rašydami tradicinėmis klaviatūromis žmonės jaučia klavišus, o tai jiems padeda „orientuotis“. Naudojant planšetinį kompiuterį virtualūs mygtukai nėra apčiuopiami, todėl rankų vietą suprasti sudėtingiau ir „aklas“ rašymas yra vargiai įmanomas.
„Asetniop“ atveju žmogui nereikia galvoti, kur yra jo rankos – užtenka žinoti, kuriuos pirštus reikia paspausti.
Daugiau informacijos apie šią sistemą rasite ir išbandyti tą galite „Asetniop“ svetainėje.
Siūlome pasižiūrėti pristatymą:
