Naujasis kompozitas yra Stokholmo Karališkojo technologijos instituto KTH Biokompozitų katedros tyrėjų grupės darbas, kuriame naudojami trys atsinaujinantys medžiagų šaltiniai: kokosai, citrinos ir mediena.
Pirmiausia tyrėjai sukūrė atvirą medienos porų struktūrą, tuomet tarpai buvo užpildyti limoneno akrilatu (kuris gali būti gaunamas iš sulčių pramonės žievelės atliekų) ir kokosų pagrindo molekule.
Kai kompozitas įkaista, pavyzdžiui, veikiamas saulės spindulių arba pakilus aplinkos temperatūrai, limoneno akrilatas virsta polimeru ir sulaiko kokosų molekules. Temperatūra, kurioje vyksta perėjimas, gali būti pritaikyta pagal poreikius, tačiau šiame projekte buvo nustatyta 24 °C temperatūra. Atvėsus medžiagai, procesas vyksta atvirkščiai.
„Kokoso molekulės gali pereiti iš kieto kūno į skystą, kuris sugeria energiją, arba iš skysto į kietą, kuris išskiria energiją, panašiai kaip vanduo užšąla ir ištirpsta“, – sakė KTH tyrėja Céline Montanari.
„Per šį perėjimą galime šildyti arba vėsinti aplinką, priklausomai nuo to, ko reikia“, – pridūrė komandos narys Peteris Olsenas.
Nors „medienos kompozito šiluminė baterija“ dar neparengta naudoti statybose, iš pradžių ją būtų galima naudoti kaip interjero pertvaras, kadangi medžiaga yra šiek tiek permatoma, kaip tam tikrą ekraną. Tačiau komanda teigia, kad reikės dar daugiau darbo, kol ji bus paruošta naudoti kaip išorinė statybinė medžiaga.
Apskaičiuota, kad per dieną galima sutaupyti apie 2,5 kWh energijos iš kiekvieno 100 kg medžiagos, panaudotos pastatų statybai, darant prielaidą, kad aplinkos temperatūra yra 24 °C.
